uždaróji ekonòmika, šalies ekonominė sistema, neturinti ekonominių ryšių su užsieniu. Kitaip nei atvirojoje ekonomikoje, uždarosios ekonomikos sąlygomis nevyksta eksportas ir importas, kapitalo judėjimas į užsienį ir iš jo, gamybai naudojami tik šalies teritorijoje esantys ekonominiai ištekliai ir prekės gaminamos tik vidaus vartojimui. Uždaroji ekonomika dažniausiai susidaro natūrinio ūkio, politinės izoliacijos, tarptautinių ekonominių sankcijų ar blokados, karo sąlygomis, siekiant garantuoti šalies ekonominę nepriklausomybę nuo pasaulinės ekonominės konjunktūros, maisto, žaliavų importo, užsienio kapitalo. 21 a. grynosios uždarosios ekonomikos neturi nė viena pasaulio valstybė, ji naudojama tik kaip supaprastintas teorinis modelis nacionalinių pajamų ir išlaidų apyvartai analizuoti, jame šalies BVP sudaro namų ūkių vartojimas, privačiosios investicijos ir vyriausybės išlaidos. Praktikoje prie uždarųjų ekonomikų priskiriamos ekonominės sistemos, kurioms užsienio ekonominiai ryšiai turi mažą įtaką ir juos vyriausybė griežtai riboja dideliais muitais, kvotomis ir kitomis protekcionistinėmis priemonėmis. Uždarosios ekonomikos šalys dažniausiai tampa ekonomiškai savarankiškesnės, bet izoliuotos nuo naujų technologijų, idėjų, užsienio investicijų ilguoju laikotarpiu patiria ekonominį atsilikimą.
2687