tradicinis Binche miesto (Hainaut provincija, Belgija) Užgavėnių karnavalas, 2003 paskelbtas UNESCO žodinio ir nematerialiojo paveldo šedevru (2014 03 04)
Ùžgavėnės, žiemos išlydėjimo ir pavasario sutikimo šventė. Užgavėnės nuo seno švenčiamos daugelyje Europos šalių, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir kitur.
Užgavėnių šventės dalyviai Lietuvoje
Lietuviai Užgavėnes, seniau vadinamą ragučio šventę, švęsdavo kovo antro dešimtadienio pabaigoje–trečio pradžioje, per pavasario lygiadienį. Su žemdirbyste susijusios Užgavėnių apeigos ir atributika (važinėjimasis, laistymasis vandeniu, supimasis, sotus ir gausus valgymas, tam tikros dainos, žvėrių kaukės) turėjo magiškai skatinti vaisingumą, lemti gausų būsimąjį derlių, vaizdavo žiemos ir pavasario kovą. Po Lietuvos krikšto Užgavėnių laikas ir šventės pavadinimas ilgainiui buvo priderintas prie Bažnytinio kalendoriaus (gavėnios išvakarės, nuo 02 03 iki 03 09, septintosios savaitės prieš Velykas antradienis), bet daugelis papročių išliko. Iki Užgavėnių stengtasi iškulti javus, per Užgavėnes nedirbti sunkesnių darbų (kitaip visus metus nebūsią poilsio).
Užgavėnės – paskutinė vadinamojo žiemos mėsėdžio (mėsiedo, laiko nuo Kalėdų) diena. Nuo seno tikėta, kad per Užgavėnes riebiai ir sočiai prisivalgęs būsi stiprus visus metus. Tradicinis Užgavėnių valgis visoje Lietuvoje – blynai (dažniausiai miltiniai), Žemaitijoje – šiupinys, rūgštūs mieliniai blynai. Per Užgavėnes kiekvienas į namus užsukęs žmogus turėdavo ragauti šaltienos, kitų mėsiškų valgių; jų negalima palikti, nes kitą Pelenų dieną prasideda gavėnios pasninkas.
Užgavėnėms būdinga kaukėtų, neatpažįstamų persirengėlių vaikštynės po kaimą. Karnavalininkai parodijuodavo persenusių jaunikių piršlybas, savo kasdienės aplinkos žmones (apsimetėlį elgetą, mainikautoją čigoną, keliaujantį pirklį žydą), vaidindavo raganą, giltinę, velnią, ožį, gaidį, gervę arba vežiodavosi baidyklę, Žemaitijoje vadinamą More (Kotre), Aukštaitijoje (apie Kupiškį) – Gavėnu. Storulio Lašininio ir liesojo Kanapinio grumtynės vaizdavo žiemos ir pavasario kovą. Šventei pasibaigus žiemą simbolizuojanti Morė dažniausiai būdavo sudeginama (kartais nuskandinama), pelenai išbarstomi laukuose; taip esą išvaromas blogis ir įkyrėjusi žiema.
lietuviškų Užgavėnių personažas
20 amžiaus antroje pusėje Užgavėnių šventė daugelyje vietų, išskyrus Žemaitiją, buvo primiršta, kai kuriuos papročius bandyta perkelti į vadinamąsias pavasario šventes. Nuo 20 amžiaus devinto–dešimto dešimtmečio Užgavėnės vėl švenčiamos daugelyje miestų, kaimo bendruomenių. Žemaičių Užgavėnių tradicijas perėmė ir kiti regionai.
lietuviškų Užgavėnių personažas
Užgavėnių kaukių muziejus Platelių dvare (Plungės rajono savivaldybė)
2271