ùžjūrio valdà (pranc. d’outre-mer), Prancūzijos administracinis teritorinis vienetas ne europinėje Prancūzijos dalyje. Po 2003 Prancūzijos konstitucijos (1958) pataisų užjūrio valdos pagal autonomijos lygį skirstomos į užjūrio departamentus ir regionus (département et région d’outre‑mer; Gvadelupa, Martinika, Prancūzijos Gviana, Reunjonas, nuo 2011 Majotas; turi tokį pat statusą kaip ir departamentai bei regionai europinėje Prancūzijos dalyje), užjūrio bendruomenes (collectivité d’outre‑mer; Prancūzijos Polinezija, Sen Pjeras ir Mikelonas, Volisas ir Futūna, nuo 2007 – nuo Gvadelupos atsiskyrę Sen Martenas, Sen Bartelemi, Majotas 2003–11), ypatingą statusą turinčią bendruomenę (collectivité sui generis; Naujoji Kaledonija nuo 1999), užjūrio teritoriją (territoire d’outre-mer; Prancūzijos Pietų sritys).
Užjūrio valdos vadovas yra Prancūzijos prezidentas (jam departamente ir regione atstovauja Prancūzijos vyriausybės teikimu jo skiriamas prefektas, Naujojoje Kaledonijoje – vyriausiasis komisaras), užjūrio valdos (išskyrus Prancūzijos Pietų sritis) turi savo įstatymų leidžiamąją bei vykdomąją valdžią, apeliacinį teismą, deleguoja atstovus į Prancūzijos Nacionalinį Susirinkimą, Senatą, renka (išskyrus Naująją Kaledoniją ir Prancūzijos Pietų sritis) narius į Europos Parlamentą. Užjūrio bendruomenės ir Prancūzijos Pietų sritys nepriklauso Europos Sąjungai (išskyrus Sen Marteną). Naujajai Kaledonijai suteikta didesnė autonomija nei departamentams ir regionams. Prancūzijos Pietų sričių (priklauso Adelės Žemė, Amsterdamo ir Saint‑Paulio, Kergueleno, Crozet, Pavienės salos) administracija yra Saint‑Pierre. Užjūrio valdų bankų sistema priklauso Prancūzijos banko reguliavimo sričiai, daugelio užjūrio valdų piniginis vienetas – euras, Prancūzijos Polinezijos, Voliso ir Futūnos, Naujosios Kaledonijos – Ramiojo vandenyno frankas (frankas). Užjūrio valdų plotas – 559 655 km2, jose 2017 gyveno 2,73 mln. žmonių.
Prancūzijos kolonijos 1946 įgijo užjūrio valdos statusą ir iki 2003 skirstytos į užjūrio departamentus (Gvadelupa, Martinika, Prancūzijos Gviana, Reunjonas, t. p. Alžyras iki 1962, Sen Pjeras ir Mikelonas 1976–2003), užjūrio teritorijas (Naujoji Kaledonija 1946–98, Prancūzijos Pietų sritys nuo 1956, Prancūzijos Polinezija, 1961 nuo Naujosios Kaledonijos atsiskyrę Volisas ir Futūna, Sen Pjeras ir Mikelonas 1946–76) ir kolektyvines užjūrio teritorijas (1976–2003 Majotas, 1985–2003 Sen Pjeras ir Mikelonas).
užjūrio departamentas; užjūrio teritorija; kolektyvinė užjūrio teritorija