užkurỹs, prekšas, naujas našlės vyras, po vestuvių atėjęs gyventi į jos namus arba į ūkį, kuriame nėra sūnų, tik dukterys. Du pirmesnius vyrus pragyvenusią našlę vedęs vyras vadintas užtupiu (Žemaitijoje – ančtupiniu). Rytų Aukštaitijoje užkuriu vadintas kiekvienas žentas. Užkuriais dažniausiai eidavo kilę iš gausių ir neturtingų šeimų. Pagal lietuvių papročio teisę užkurys neįgydavo teisių į ūkio žemę; 20 amžiaus pirmoje pusėje užkuriui sutartimi dažniausiai buvo užrašoma dalis našlės nekilnojamojo turto. Moteris, priėmusi į savo namus užkurį, buvo vadinama užkurine.
užtupys; ančtupinis
2271