Užpãliai, miestelis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, 11 km į šiaurę nuo Utenos, abipus Šventosios (Neries intakas); seniūnijos, parapijos centras. 630 gyventojų (2021). Plentai į Uteną, Jūžintus, Svėdasus. Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia, Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė (1872). Medienos apdirbimo (bendrovė Vitula), kailinių žvėrelių auginimo (Žydroji lapė) įmonės. Paštas, ambulatorija, gimnazija (1934–44 pradinė mokykla, 1944–47 progimnazija, 1947–49 gimnazija, 1949–2005 vidurinė mokykla; veikia kraštotyros muziejus), vaikų darželis, kultūros centras, biblioteka (nuo 1945). Šv. Florijono paminklas (pastatytas 1930, atstatytas 1990). Prie miestelio yra Lygamiškio (Krokulės) šaltinis (gamtos paminklas), piliakalnis ir akmuo, Užpalių piliakalnis, Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola (gamtos paminklas).
Užpalių herbas
Architektūra
Švenčiausiosios Trejybės bažnyčioje (1898) yra vertingų altorių (Šv. Antano altorius meistro Vaškelio darbo), nešiojamų altorėlių, monstrancijų, 2 taurės (1637 ir 1785); varpinė (1847).
Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvėje (pašventinta 1873) – ikona Stebuklingas Kristaus atvaizdas (19 a. pradžia). 19 a. dvaro sodyba (turi vietinės architektūros ir klasicizmo bruožų): administratoriaus namas, vandens malūnas ir tvartas.
Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (1898) ir varpinė (1847) Užpaliuose
Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė Užpaliuose (pašventinta 1873)
2271
Istorija
Manoma, Užpalių pradžia – papilio gyvenvietė, išaugusi aplink 13 a. Šeimyniškių piliakalnyje (apie 3 km nuo dabartinių Užpalių) stovėjusią pilį. 1433 kalavijuočiams pilį sugriovus gyvenvietė persikėlė į dabartinę vietą. 1529–67 Užpalių miestelis įtrauktas į neprivilegijuotų miestų sąrašą. 1532 pastatyta bažnyčia (nuo 1782 minima parapinė mokykla uždaryta po 1863–1864 sukilimo), nuo 1611 kurį laiką veikė evangelikų reformatų bažnyčia. 1657 Užpalius sunaikino Švedijos karinis dalinys. 1765 buvo 55 dūmai. 19 a. labai išaugo, garsėjo linų prekyba. 1853 leisti turgūs, 1859 – 2 prekymečiai. 1863 pabaigoje apylinkėse veikė P. Červinskio sukilėlių būrys, vyko susidūrimai su Rusijos imperijos kariuomene. 1865 įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1874 miestelis sudegė.
19 a.–20 a. pirmoje pusėje Užpaliai buvo valsčiaus centras. 1906 miestelyje įvyko pirmasis viešas vaidinimas, 1907–10 veikė Saulės draugijos mokykla, 1910 įsteigta valdinė mergaičių pradinė mokykla. Prieš II pasaulinį karą Užpaliuose gyveno apie 800 žydų, daugiau kaip 300 jų nužudyta per nacių Vokietijos okupaciją. Per karą sudegė centrinė miestelio dalis. Nuo 1944 apylinkėse veikė Ąžuolo būrio (1947–50 – Kunigaikščio Margio rinktinė) Lietuvos partizanai. Sovietų okupacijos metais Užpaliai buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1998 patvirtintas Užpalių herbas. 1790 buvo 548, 1833 – 917, 1897 – 1764, 1923 – 1519, 1959 – 725, 1970 – 702, 1979 – 832, 1989 – 826, 2001 – 877, 2011 – 758 gyventojai.
Užpalių panorama (2023)
Užpaliai