Užpelkių miškai

Ùžpelkių miška yra Kelmės rj. ir Radviliškio rj. savivaldybių teritorijose, 6 km į šiaurę nuo Tytuvėnų. Plotas 2700 ha, mišku apaugę 2330 hektarų. Susideda iš Užpelkių, Šimšos, Paežerio ir Kiaunorių miškų. 40 % masyvo yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Raseinių regioninio padalinio Dubysos ir Tytuvėnų girininkijoms (iki 2018 priklausė Tytuvėnų miškų urėdijai), kiti miškai – privatūs. Masyvo šiaurinę dalį kerta ir jo rytiniu pakraščiu eina Radviliškio–Tilžės geležinkelis. Šiaurinės dalies miškai ribojasi su Didžiojo tyrulio durpynu, iš kurio per masyvo vakarinę dalį į Gauštvinio ežerą teka Šimša. Reljefas – pelkėta lyguma. Miško augavietės derlingos ir labai derlingos laikinai įmirkstančios ir įmirkusios. 9 % miškų yra rezervatiniai I grupės, 43 % ekosistemų apsaugos II grupės, 1 % rekreaciniai II grupės, 22 % apsauginiai III grupės, 25 % ūkiniai IV grupės. Kultūrinės kilmės medynų 12 %. Beržynų yra 46 %, eglynų 29 %, juodalksnynų 13 %, baltalksnynų 5 %, pušynų 4 %, drebulynų 2 %, uosynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 22 %, pusamžiai medynai 57 %, bręstantys 15 %, brandūs 6 %. Medynų vidutinis amžius 46 m., bonitetas I,9, skalsumas 0,80, tūris 195 m³/ha, vidutinis prieaugis 7,1 m³/ha. Didžioji masyvo dalis įeina į Tytuvėnų regioninį parką, yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų, išskirtos 9 miško buveinės (64,1 ha). Gamtos paminklai: Tytuvėnėlių (Rūžos) akmuo ir 2 akmenų ruožai – Velniakelio ir Tučkynės.

Per Lietuvos partizaninį karą Užpelkių miškuose veikė Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Lietuvos partizanai. 1949 08 13 kautynių metu su Valstybės saugumo ministerijos (SSRS) daliniu žuvo 5 partizanai, tarp jų visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo dalyviai, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaracijos signatarai P. Bartkus (slapyvardis Žadgaila) ir B. Liesys (slapyvardis Naktis). Partizaninis pasipriešinimas prieš sovietų okupacinį režimą išsilaikė iki 1953.

2355

228