ùžsienio kapitãlo monė, viena užsienio kapitalo investavimo formų.
Steigimo ir veiklos pagrindai
Užsienio kapitalo įmonės steigiamos dalyvaujant užsienio investuotojams – sukuriami nauji ūkio subjektai, veikiantys pagal tos šalies jurisdikciją, arba įsigyjamas toje šalyje įregistruotų ūkio subjektų kapitalas. Tikslas – sujungti gamybinius pajėgumus ir plėtoti įmonių, esančių įvairiose šalyse, bendradarbiavimą, didinti veiklos efektyvumą.
Užsienio kapitalo įmonę apibūdina pagrindiniai kriterijai: investuotojo nuolatinė buveinė (rezidencija) yra užsienio šalyje, investuotojai yra užsienio privačios nuosavybės teisės subjektai, užsienio valstybės arba tarptautinės organizacijos, pagal įtaką ūkio subjektui užsienio investicijos yra tiesioginės (įgyjama užsienio kapitalo įmonių veiklos kontrolė, daroma įtaka jų valdymui), pagal investavimo objektą – kapitalo investicijos (ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui sukurti, įgyti arba jo vertei padidinti). Užsienio kapitalo įmonių įstatai rengiami pagal pasirinktos įmonės rūšies įstatymą.
Užsienio kapitalo įmonių steigimas dažniausiai vertinamas palankiai, todėl skatinamas kuriant laisvąsias ekonomines zonas, pritraukiant plyno lauko investicijas, t. p. teikiant paramą tyrimams ir plėtrai, darbo vietų kūrimui, darbuotojų mokymams, žemei, pastatams, įrangai įsigyti.
Užsienio kapitalo įmonių steigimas ir veikla Lietuvoje
Lietuvoje užsienio kapitalo įmonių steigimą ir veiklą reguliuoja Investicijų (1999), t. p. Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų (1995), konkrečių laisvųjų ekonominių zonų steigimo įstatymai ir kiti teisės aktai, Lietuvos dvišalės ir daugiašalės sutartys dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, kitos tarptautinės sutartys. Užsienio kapitalo įmones galima steigti visose teisėtose komercinės ūkinės veiklos srityse. Užsienio investicijos neleidžiamos į valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimo veiklą (išskyrus investicijas iš Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių ūkio subjektų, jei tam pritaria Valstybės gynimo taryba).
Užsienio kapitalo įmonių Lietuvoje statistika
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 Lietuvoje veikė 4306 užsienio kapitalo įmonės (iš jų – 2832 Europos Sąjungos šalių kapitalo; lentelė), jose dirbo 153 803 darbuotojai. Daugiausia buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (1454), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (540), apdirbamosios pramonės (494), nekilnojamojo turto operacijų (452), transporto ir saugojimo (375), informacijos ir ryšių (283) užsienio kapitalo įmonių. Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės vis dažniau nusprendžia pirminėms bendrovėms neperduoti gauto pelno, bet investuoti jį į užsienio kapitalo įmonių plėtrą Lietuvoje.
| Kapitalo kilmės valstybė | Įmonių skaičius |
|---|---|
| Estija | 370 |
| Vokietija | 346 |
| Latvija | 277 |
| Rusija | 275 |
| Norvegija | 256 |
| Švedija | 244 |
| Danija | 242 |
| Baltarusija | 240 |
| Didžioji Britanija | 216 |
| Olandija | 200 |
| Kipras | 175 |
| Jungtinės Amerikos Valstijos | 171 |
| Suomija | 164 |
| Lenkija | 153 |
| Šveicarija | 103 |
| Ukraina | 89 |
| Prancūzija | 73 |
| Liuksemburgas | 68 |
| Belgija | 56 |
| kitos šalys | 588 |
| iš viso | 4 306 |
Lietuvos kapitalo įmonės užsienyje
Užsienio šalyse 2016 veikė 975 Lietuvos kapitalo įmonės (iš jų – 660 Europos Sąjungoje), daugiausia Latvijoje (293), Estijoje (125), Baltarusijoje (110), Lenkijoje (94), Rusijoje (84), Ukrainoje (48); daugiausia buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (409), nekilnojamojo turto operacijų (130), apdirbamosios pramonės (86), statybos (66) Lietuvos kapitalo įmonių užsienyje.
2708