ùžsienio skolà, tarptautnė skolà, šalies rezidentų nepadengtų įsiskolinimų užsienio kreditoriams ir už juos nesumokėtų palūkanų konsoliduota suma.
Skolinimasis iš užsienio kreditorių
Skolintis iš užsienio kreditorių – užsienio valstybių, tarptautinių finansinių organizacijų (Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko ir kitų), užsienio komercinių bankų, kitų fizinių ir juridinių asmenų – gali šalies vyriausybė, savivaldybės, bankai, fondai ir kitos finansų įstaigos, didelės bendrovės, kartais ir fiziniai asmenys. Valdžios sektoriaus užsienio skola kartu su jo vidaus skola sudaro valstybės skolą.
Skolinamasi užsienyje dažniausiai išleidžiant valstybės obligacijas ir kitus vyriausybės skolos vertybinius popierius, t. p. pasirašant paskolų, lizingo sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. Įsipareigojimai užsienio kreditoriams gali būti išreikšti užsienio valiuta, prekėmis ar paslaugomis.
Valstybė skolinasi dėl trijų pagrindinių priežasčių: biudžeto deficitui padengti, ankstesnėms skoloms refinansuoti ar grąžinti, skolintas lėšas perskolinti valstybinėms institucijoms ir valstybės įmonėms. Tinkamai suderinus valstybės užsienio skolos mastą su BVP ir eksporto didinimo galimybėmis skatinamas ekonominis augimas.
Užsienio skolos keliamos ekonominės problemos
Užsienio skolos didėjimas tampa našta ateities kartoms, nes joms teks mokėti palūkanas iš mokesčiais surinktų lėšų. Valstybė gali skolintis užsienyje tik iki tam tikros ribos, kurią peržengus atsiranda valstybės nemokumo pavojus (pvz., daugelis Trečiojo pasaulio valstybių negali grąžinti užsienio skolos, ima naujas užsienio paskolas esamoms refinansuoti ir galiausiai užsienio kreditoriai dažnai turi šias skolas nurašyti, nes jų atgauti neįmanoma). Laikoma, kad valstybės skolinimosi užsienyje rizika yra didesnė nei skolinantis iš vidaus kreditorių.
Užsienio skolos ekonominiai rodikliai
Užsienio skolos naštai analizuoti naudojami tokie rodikliai, kaip užsienio skolos santykis su šalies BVP (procentais), su eksportu, valstybės biudžeto pajamomis, užsienio skolos suma vienam gyventojui. Valstybei skolinantis iš užsienio kreditorių labai svarbi palūkanų norma, ji gali neigiamai veikti šalies ekonominę padėtį (jei palūkanos yra didelės) ir priklauso nuo pasitikėjimo besiskolinančia valstybe, kredito reitingo pagrindinių agentūrų (Standard & Poor’s, Moody’s, Fitch Ratings) nustatytos besiskolinančios valstybės vertybinių popierių rizikos.
Užsienio skola pagal valstybes
Nuo 20 a. antros pusės pasaulio valstybių skolinimasis iš užsienio kreditorių nuolat didėja (ypač sparčiai nuo 2008 prasidėjus pasaulinei finansinei krizei). 2017 visų pasaulio valstybių bendra užsienio skola sudarė daugiau kaip 76 500 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (didžiausią užsienio skolą absoliučia išraiška turinčios šalys nurodytos 1 lentelėje, didžiausią užsienio skolą vienam gyventojui – 2 lentelėje). Įsiskolinusių valstybių valdžios sektoriaus užsienio skolos reguliavimą pasauliniu mastu vykdo Paryžiaus klubas.
| Valstybė | Užsienio skola, mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių |
|---|---|
| Jungtinės Amerikos Valstijos | 20 263,8 |
| Didžioji Britanija | 8 491,4 |
| Prancūzija | 6 470,5 |
| Vokietija | 5 800,9 |
| Liuksemburgas | 4 252,7 |
| Japonija | 4 243,6 |
| Olandija | 4 238,4 |
| Airija | 2 699,7 |
| Italija | 2 471,6 |
| Ispanija | 2 390,4 |
| Kanada | 2 090,8 |
| Kinija | 1 971,7 |
* įskaitant privataus sektoriaus užsienio skolą
| Valstybė | Užsienio skola vienam gyventojui, Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių |
|---|---|
| Liuksemburgas | 6 968 000 |
| Palau** | 846 000 |
| Monakas*** | 434 000 |
| Olandija | 265 400 |
| Singapūras | 231 000 |
| Malta | 223 000 |
| Šveicarija | 213 100 |
| Mauricijus**** | 148 000 |
| Didžioji Britanija | 127 000 |
| Norvegija | 117 000 |
| Belgija | 112 000 |
| Kipras | 97 200 |
* įskaitant privataus sektoriaus užsienio skolą
** 2014
*** 2010
**** 2018
Lietuvoje
Lietuvos valdžios sektoriaus subjektų užsienio skola 1998 sudarė 6737,4 mln. litų, 2004 – 7495,9 mln., 2009 – 19 043,5 mln., 2012 pabaigoje – 35 224,9 mln. litų, 2019 – 14 092,6 mln. eurų (73,1 % valstybės skolos, arba 5047,67 euro kiekvienam šalies gyventojui). Centrinės valdžios užsienio skola 2019 buvo 12 863,5 mln. eurų (iš jos 1661,4 mln. eurų – skola tarptautinėms organizacijoms), vietinės valdžios – 1229,1 mln. eurų.
2687