ùžsienio valiutà, užsienio valstybės ar bendrą valiutą naudojančios užsienio valstybių grupės (pvz., Europos Sąjungos) grynieji ir negrynieji pinigai, kitokie nei nacionalinė (vietinė) valiuta.
Užsienio valiutos vieneto kaina, išreikšta nacionalinės valiutos vienetais, vadinama tiesioginiu valiutos kursu, o nacionalinės valiutos vieneto kaina užsienio valiutos vienetais – atvirkštiniu valiutos kursu. Tarp užsienio valiutos ir nacionalinės valiutos kursų yra atvirkštinė priklausomybė: jei užsienio valiutos kursas kyla, nacionalinės valiutos kursas krinta, ir atvirkščiai. Kai šalies mokėjimų balansas yra pasyvus, užsienio valiutos paklausa šalies viduje didesnė už jos pasiūlą, o šios šalies nacionalinės valiutos pasiūla užsienyje didesnė už jos paklausą, dėl to užsienio valiutos kursas kyla, o nacionalinės valiutos kursas krinta. Ir atvirkščiai – kai šalies mokėjimų balansas aktyvus, užsienio valiutos paklausa šalyje mažesnė už jos pasiūlą, o nacionalinės valiutos paklausa užsienyje didesnė už jos pasiūlą, užsienio valiutos kursas krinta, nacionalinės valiutos – kyla.
Užsienio valiutos perkama ir parduodama valiutų rinkose (šalies viduje nacionalinę valiutą į užsienio valiutą dažniausiai keičia komerciniai bankai).
Užsienio valiuta naudojama užsienyje prekėms pirkti, investicijoms užsienio šalyse, tarptautinėms paskoloms teikti, kelionių išlaidoms, kitiems tarptautiniams atsiskaitymams, spekuliacijoms finansų rinkoje, indėliams bankuose ir kitose finansų įstaigose. Šalių centriniai bankai naudoja užsienio valiutą kaip nacionalinės valiutos padengimo priemonę jos kurso stabilumui palaikyti, sudarydami valiutos atsargas, pirmiausia pagrindinėmis pasaulio rezervinėmis valiutomis. Kai kurios valstybės riboja užsienio valiutos keitimą ir apyvartą šalies viduje (valiutos keičiamumas).
3160