užsitsusio gẽdulo sutrikmas, užsitęsusi, neadaptyvi ar neįprasta reakcija į artimojo mirtį. 21 a. 2 dešimtmetyje Tarptautinės ligų klasifikacijos naujausioje – vienuoliktojoje – versijoje užsitęsusio gedulo sutrikimas paminėtas pirmą kartą ir yra priskirtas Specifiškai su stresu susijusių sutrikimų grupei – į ankstesnes klasifikacijos versijas jis nebuvo įtrauktas. Užsitęsusio gedulo sutrikimas t. p. įtrauktas į Psichikos sutrikimų diagnostinio ir statistinio vadovo patikslintą penktąjį leidimą. Lietuvos sveikatos sistemoje remiamasi Tarptautinės ligų klasifikacijos diagnostinėmis gairėmis.
Įvairios stiprios emocinės ir elgesiui būdingos reakcijos netekus artimo žmogaus yra visiškai normalios. Dauguma žmonių, sulaukdami aplinkinių palaikymo, patys gali sėkmingai įveikti su gedulu susijusius sunkumus ir papildoma profesionalų pagalba jiems dažniausiai nereikalinga. Užsitęsusiam gedului būdinga pastovus mirusio artimojo ilgėjimasis ar pastovios įkyrios mintys apie mirusįjį; tokias mintis lydi intensyvus emocinis skausmas (pvz., liūdesys, kaltė, pyktis, neigimas, sunkumai priimant mirties realybę, negalėjimas patirti malonių emocijų ir panašiai). Užsitęsusio gedulo sutrikimas nustatomas, kai simptomai trunka ne trumpiau nei šešis mėnesius ir sukelia reikšmingų sunkumų žmogui svarbiose gyvenimo srityse – asmeninėje, šeimos, darbo, mokslo, socialinėje ar kitose. Gedulo reakcijos bei jų įveika dažnai yra susijusios su asmens saviugda ar kultūrinėmis normomis bei tradicijomis, taigi vertinant užsitęsusio gedulo sutrikimą labai svarbu atsižvelgti į žmogaus aplinką, iš kurios jis kilęs ar kurioje gyvena. Užsitęsusio gedulo simptomai dažniausiai akivaizdžiai neatitinka įprastų žmogaus kultūrinio, religinio ar socialinio elgesio normų. Nustatant šį sutrikimą aiškiai konstatuojama, kad tokios gedulo reakcijos ar jų intensyvumas negali būti paaiškinami aplinkoje nusistovėjusiomis kultūrinėmis tradicijomis ar žmogaus tikėjimo ypatumais. Sutrikimas gali būti būdingas įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau gedulo reakcijos, priklausomai nuo amžiaus bei raidos etapo, gali skirtis.
2021 atlikti tyrimai rodo, kad daliai žmonių užsitęsusios intensyvios gedulo reakcijos gali sukelti rimtesnių ilgalaikių psichikos sveikatos problemų, todėl yra reikalingos specifinės profesionalios intervencijos. Tęstiniame tyrime, kuriame buvo vertinama partnerio netekusių asmenų savijauta prieš netektį ir po 6 bei 18 mėn., pastebėta, kad 45 % tyrimo dalyvių buvo būdingas žemas depresiškumas tiek prieš, tiek po netekties, o gedulo reakcijos per 18 mėn. laikotarpį sumažėjo. Beveik 16 % tyrimo dalyvių buvo būdingas chroniškas gedulas, kai po netekties gedulo simptomai išliko stipriai išreikšti ir po 18 mėnesių.
Įvairių mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad daugmaž vienas iš dešimties gedinčiųjų patiria užsitęsusio gedulo sutrikimą, o jei artimasis mirė ne dėl natūralių priežasčių (pvz., nelaimingo atsitikimo, savižudybės ar žmogžudystės), užsitęsusio gedulo simptomų rizika gali padidėti beveik iki 50 %. Tyrimai rodo, kad ryšio su artimuoju pobūdis t. p. gali būti užsitęsusio gedulo rizikos veiksnys (pvz., netekusiems partnerio ar vaiko būdingesnė užsitęsusio gedulo sutrikimo rizika). Nors pirmaisiais gedulo mėnesiais užsitęsio gedulo sutrikimas ir negali būti nustatomas, tyrimai rodo, kad šios stiprios pirminės gedulo reakcijos gali būti susijusios su vėlesne rizika patirti užsitęsusio gedulo sutrikimo simptomų. Užsitęsio gedulo sutrikimas susijęs ir su tokiais psichikos sveikatos sunkumais kaip depresija, generalizuotas nerimo sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas ar kitais. Pastebima, kad mažinant užsitęsusio gedulo sutrikimo simptomus yra efektyvi specializuota psichologinė pagalba. Gydymas medikamentais t. p. gali būti naudingas, tačiau jis neturėtų būti siūlomas vietoj psichologinės pagalbos, esant poreikiui jis pasitelkiamas tik kaip papildomas pagalbos būdas.
Š: American Psychiatric Association 2022; World Health Organization 2022.
3258