ùžstatas, kardomoji priemonė – piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą įmoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, t. p. kiti asmenys, įmonės ar organizacijos. Užstato dydį nustato šią kardomąją priemonę skiriantis pareigūnas ar teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką, įtariamajam gresiančios bausmės dydį, jo ir užstato davėjo turtinę padėtį bei jų asmenybes. Jei įtariamasis nesilaiko užstato skyrimo sąlygų (pvz., šaukiamas neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, kliudo baudžiamojo proceso eigai, daro naujas nusikalstamas veikas), jam skiriamas suėmimas (kai tam yra pagrindas), o užstatas pereina valstybei. Užstatas grąžinamas jo davėjui, kai nutraukiamas baudžiamasis procesas, įsiteisėja nuosprendis arba nusprendžiama, kad netikslinga taikyti užstatą kaip kardomąją priemonę.
Lietuvoje užstato taikymą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas (2002, įsigaliojo 2003).
640