ùžtvara (karyboje), dirbtinė kliūtis priešui judėti, priversti manevruoti jam nenaudinga kryptimi. Pagal veikimo pobūdį skirstoma į sprogstamąją (minų ir branduolinių minų), nesprogstamąją (gruntinę, medžių, tinklinę, vielų) ir mišriąją, pagal panaudojimo vietą – antžeminę ir jūrų, pagal mastą – operatyvinę ir taktinę, pagal paskirtį – priešpėstinę, priešdesantinę, prieštransportinę ir priešlėktuvinę. Užtvarą sudaro užtvarų sistemos, derinamos su ugnies sistemomis ir aviacijos smūgiais.
Nuo seniausių laikų naudotos natūralios užtvaros: pylimai, grioviai, vilkduobės, t. p. storesnių kaip 15 cm medžių užvartos. Nuo 18 a. užtvaroms naudojami sprogmenys. 20 a. pradžioje pradėti naudoti elektra sprogdinami fugasai, elektrinės tvoros. Per Pirmąjį pasaulinį karą ginantis nuo priešo aviacijos naudotos aerostatų užtvaros. Gynybinėse linijose (Gustavo linija, Hindenburgo linija, Maginot linija, Mannerheimo linija, Zygfrydo linija) buvo pastatyta metalo, gelžbetonio, granito stulpų, prieštankinių griovių, vielų tvorų, vandens užtvankų, medžių užvartų, minų laukų, fugasų. Per Antrąjį pasaulinį karą užtvaros statytos ir lauko gynyboje. Po Antrojo pasaulinio karo gynybinės linijos prarado svarbą, nebestatomos.
Užtvara Lietuvoje
Lietuvoje naudotos medžių užvaros, 14 a. jos saugojo pasienį su Vokiečių ordinu, užvartose pasislėpę kariai kartais susikaudavo su Ordino pasiųstais žvalgais. Prieš Antrąjį pasaulinį karą veikė vadinamosios Molotovo linijos įtvirtintieji Telšių, Šiaulių, Kauno ir Alytaus regionai (buvo daugiau kaip 100 bunkerių). 1941 06 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, SSRS kariuomenė šia linija beveik nepasinaudojo.
645