Užulėnio‑Gružų miškai

Užùlėnio‑Gruž miška yra Ukmergės ir Panevėžio rj. savivaldybių teritorijose, 2 km į vakarus nuo Lėno. Plotas 6000 ha, mišku apaugę 5080 hektarų. 50 % masyvo yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio ir Ukmergės regioniniams padaliniams, kiti miškai – privatūs. Susideda iš Gružų, Girelės, Lėno, Piktakalnio, Stieprų, Užulėnio miškų. Per masyvo šiaurės vakarinį pakraštį (ir Pilvino ežerą) teka Juodė (Nevėžio kairysis intakas). Išilgai masyvo į Juodžio ežerą teka Lėnupis, iš miškų rytinės dalies išteka Treigys ir Apteka (Juodos dešinieji intakai), per pietrytinę dalį teka Drungė (Armonos kairysis intakas). Reljefas lygus. Yra pelkių: didžiausios Siestrų (Kiškeliškės) ir Stieprų.

Dauguma miškų nusausinti, upeliai sureguliuoti. Miško augavietės labai derlingos ir derlingos laikinai įmirkstančios bei žemapelkinio tipo. 97 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 3 % vandenų apsauginiai III grupės. Kultūrinės kilmės medynų 17 %. Beržynų yra 45 %, eglynų 22 %, juodalksnynų 13 %, drebulynų 10 %, ąžuolynų ir uosynų po 3 %, baltalksnynų 2 %, kitų rūšių medynų 2 %. Jaunuolynai sudaro 33 %, pusamžiai medynai 27 %, bręstantys 13 %, brandūs 27 %. Medynų vidutinis amžius 49 m., bonitetas I,6, skalsumas 0,73, tūris 195 m³/ha, vidutinis prieaugis 6,2 m³/ha. Didesnė dalis Užulėnio‑Gružų miškų priklauso Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligonui. Išskirtos 27 miško buveinės (94,5 ha), yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų. 1 archeologijos paminklas (Piktakalnio piliakalnis) ir gamtos paminklai: Šambališkių akmenys (Rapolas ir Juozapas).

Girelės miškas

Per Lietuvos partizaninį karą Užulėnio‑Gružų miškuose veikė Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Lietuvos partizanai. 1945 01 12 įvyko Lėno kautynės. Partizaninis pasipriešinimas prieš sovietų okupacinį režimą išsilaikė iki 1951. Nedideli partizanų būriai ir pavieniai kovotojai šiuose miškuose priešinosi iki 1953.

2355

228

-Gružų miškas