užuomazgniai slúoksniai, gemalniai slúoksniai, plokšti nediferencijuotų (nebrandžių, nespecializuotų, kamieninių) ląstelių klodai, plokštelės arba lapeliai. Embriologijoje užuomazginiai sluoksniai yra gemaliniai lapeliai: ektoderma, mezoderma ir endoderma; tai embriogenezės metu gastruliacijos procese susidarę ląstelių sluoksniai. Primityvūs nesimetriški gyvūnai (pvz., pintys) turi tik vieną gemalinį lapelį. Daugumos gyvūnų, kurių kūno simetrija spindulinė (medūzų, jūrų žvaigždžių), blastulėje formuojasi 2 užuomazginiai sluoksniai: ektoderma ir endoderma (diploblastai). Dvišalės kūno simetrijos gyvūnų (nuo plokščiųjų kirmėlių iki žinduolių) blastulėje tarp ektodermos ir endodermos įsiterpia mezoderma (triploblastai). Iš gemalinių lapelių rutuliojasi tam tikri organizmo audiniai ir organai (histogenezė ir organogenezė). Stuburinių gyvūnų embrionuose iš ektodermos formuojasi nervinis audinys, epidermis ir odos dariniai, jutimo organų receptorinės sritys, iš mezodermos – raumeninis, jungiamieji audiniai (kremzlės, kaulai, oda), kraujagyslės ir širdis, lytinė ir kitos sistemos, iš endodermos – virškinimo ir kvėpavimo sistemų epitelis. Kai kuriuose susiformavusiuose ir brandžiuose audiniuose arba organuose nediferencijuotos ląstelės išsidėsto eilėmis ir sudaro užuomazginių ląstelių (germinatyvinius) sluoksnius, pvz., pamatinis daugiasluoksnio epitelio, pamatinis spermatogeninio epitelio, vidinis antkaulio (osteogeninis), vidinis antkremzlio (chondrogeninis) ir kiti sluoksniai. Dalijantis šių sluoksnių ląstelėms atgyja nusidėvėjęs ar pažeistas audinys.
2064