Ùžupis, Vilniaus miesto dalis į rytus nuo Senamiesčio; priklauso Senamiesčio seniūnijai. Per Užupį teka Vilnia. Iš rytų prieina Pavilnių regioninis parkas.
Šv. Baltramiejaus bažnyčia (pastatyta 1824; pamaldos vyksta baltarusių ir lenkų kalbomis). Užupio gimnazija. Vilniaus dailės akademija. Bernardinų kapinės. Skulptūra Užupio angelas (pastatytas 2001, aukštis 8,5 m; skulptorius R. Vilčiauskas, architektas A. Umbrasas). Užupio meno inkubatorius Galera (įsteigtas 2002). Šalia inkubatoriaus yra Tibeto skveras. Mozaikinė kompozicija Mandala (skulptorius R. Sakalauskas), kurią 2013 09 12 atidengė Dalai Lama XIV. Jono Meko vizualiųjų menų centras (įsteigtas 2007). Amatų dirbtuvės. Tymo turgus. Užupis pasižymi daugybe įdomių instaliacijų, kūrybiniais projektais, seminarais, išsiskiriančiomis šventėmis. Viena gražiausių Užupio švenčių – bendruomenės Baltų staltiesių diena, švenčiama antrąją Velykų dieną. Stalai prie Vilnios dengiami baltomis staltiesėmis, žmonės susirenka su vaišėmis.
Užupis. Centre skulptūra Užupio angelas (pastatytas 2001; skulptorius R. Vilčiauskas, architektas A. Umbrasas)
Istorija
Vienas seniausių Vilniaus rajonų, dar iki Gedimino laikų išaugęs palei svarbų Vilniaus–Polocko kelią. Kartais laikomas vadinamojo Rusų miesto (Vilnios kairiajame krante) dalimi: 16 a. jo centre stovėjo Šv. Petro ir Povilo cerkvė (1610 sudegė). 1495 Užupyje įsikūrė bernardinių (1864 uždarytas; 1876–1914 priklausė stačiatikių Šventosios Dvasios brolijai), 1644 – augustinų (1845 uždarytas; 1644 pastatyta bažnyčia 1665 sudegė) vienuolynai.
Pastačius Vilniaus gynybinę sieną (16 a. pradžia) Užupis atsidūrė už Senamiesčio ribų, augo kaip amatininkų (daugiausia žydų; jų kapinės Užupyje sunaikintos per sovietų okupaciją) ir jų dirbtuvių (keramikos įmonių, malūnų) priemiestis. 1794 07 19–20 per Užupį Rusijos imperijos kariuomenė veržėsi į sukilėlių užimtą Vilnių, kilęs gaisras sunaikino daugelį pastatų (tarp jų – ir bernardinių vienuolyną). 1794 07 24 per Rusijos imperijos kariuomenės surengtą pogromą žuvo apie 150 Užupio žydų. 19 a. Užupyje veikė viešbutis, buvo įsikūrusios Rusijos imperijos valstybinės įstaigos, įrengta butų valdininkams. 1810 įkurtos Bernardinų kapinės. Lenkijos okupacijos metais Užupyje veikė Šv. Kazimiero draugijos lietuvių vaikų darželis (uždarytas 1936), Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivių bendrabutis. Sovietų okupacijos metais Užupis apleistas. 1951–2004 veikė trikotažo fabrikas Vilija. 1981 prie Vilnios pastatyti Vilniaus dailės akademijos naujieji rūmai.
Vilnius. Užupis (akvarelė, 1808, tapytojas J. Peška, Vilniaus universiteto biblioteka)
20 a. 10 dešimtmetyje Užupyje pradėjo kurtis menininkai, atidaryta galerijų. Užupis nuo seno vadinamas menininkų rajonu ir lyginamas su Monmartu Paryžiuje bei Kristianijos rajonu Kopenhagoje. 1976 Lietuvos kino studijos pagal A. Lindgren knygą Kalio Bliumkvisto nuotykiai sukurtas filmas vaikams Seklio Kalio nuotykiai buvo filmuojamas Užupyje. 1997 J. Kunčinas parašė romaną Blanchisserie, arba Žvėrynas-Užupis, kuriame pavaizdavo tuomet dar apleistą Vilniaus rajoną.
Užupis. Centre skulptūra Užupio angelas (pastatytas 2001; skulptorius R. Vilčiauskas, architektas A. Umbrasas)