užvažiúojamieji nama, iki 19 a. pabaigos–20 a. pradžios užeigos namai su smukle, viešbučiu, arklide, ratine.
Minimi ir aprašomi 17 a. antros pusės–19 a. istorijos šaltiniuose.
Statyti prie svarbesnių vieškelių, kryžkelių, traktų, netoli pašto arklių stočių, dvarų sodybose (1792 pagal L. Gucevičiaus projektą Verkiuose), miesteliuose ir miestuose (Alantoje, Dubingiuose, Jurbarke, Kaune, Kėdainiuose, Obeliuose, Pabradėje, Vilniuje, Žagarėje ir kitur; kai kur jų būta po kelis).
Užvažiuojamųjų namų pastatai būdavo mediniai, plūkto molio, mūriniai, dažniausiai su uždaru kiemu, kartais visos patalpos įrengtos po vienu stogu.
19 a. antroje pusėje ėmus tiesti geležinkelius, daugėjant viešbučių užvažiuojamųjų namų reikšmė menko, daugelis sunyko, miestuose pertvarkyti į gyvenamuosius namus, parduotuves.