Vaasa (suom.; šved. Vasa; Vasà), miestas Suomijos pietvakariuose, prie Baltijos jūros Botnijos įlankos; Pohjanmos (Ostrobotnijos) regiono centras.
Vaasa
67 600 gyventojų (2019); apie 25 % gyventojų kalba švediškai.
Prekybos (daugiausia išvežama mediena) ir keleivių uostas; keltas į Umeå (Švedija). Geležinkelis ir plentas į Helsinkį, plentai į Turku, Oulu, Jyväskylä. Oro uostas.
Elektronikos, elektrotechnikos, medienos apdirbimo, popieriaus, tekstilės, chemijos, maisto pramonė, metalurgija, mašinų gamyba, laivų remontas. Merinova technikos centras. Turizmas.
Vaasos universitetas (įkurtas 1968), Åbo akademijos (universitetas, įkurtas 1918) ir Hanken aukštosios ekonomikos mokyklos (įkurta 1909) dalys, Vaasos (įkurtas 1996) ir Novia (įkurtas 2008) taikomųjų mokslų universitetai. Rytų Botnijos (įkurtas 1896), Tikanojos dailės, Kuntsi moderniojo meno ir kiti muziejai, Wasaborgo galerija, skansenas. Teatrai. Muzikos festivaliai.
Architektūra
Miestas taisyklingo plano (1862, architektas C. A. Setterbergas). Korsholmo (buvę teismo rūmai, 1776–86, architektas C. F. Adelcrantzas, rekonstruota 1862, architektas E. Kourikoski), Švenčiausiosios Trejybės (1869, architektas C. A. Setterbergas, restauruota 2000) bažnyčios, rotušė (1878, architektas M. Isaeusas).
Istorija
Miestą 1606 įkūrė Karolis IX. 1611 jis gavo miesto teises, pavadintas Vazų dinastijos vardu. Nuo 1775 čia veikė antrasis Suomijos apeliacinis teismas. 1808 užimtas Rusijos kariuomenės.
1809–1917 priklausė Rusijos imperijai (gubernijos centras). 1852 sudegė per gaisrą, atstatytas strategiškai ir ekonomiškai patogesnėje vietoje (apie 7 km arčiau jūros; 1855–1917 vadintas Nikolaistadu, suomiškai Nikolainkaupunki).
Per Suomijos nepriklausomybės karą 1918 01–03 laikinoji šalies sostinė.
2271
Nikolaistad; Nikolainkaupunki