vabala (Coleoptera), vabzdžių (Insecta) klasės bestuburių gyvūnų būrys. 2 pobūriai: plėšrieji vabalai (Adephaga) ir įvairiaėdžiai vabalai (Polyphaga); apie 350 000 rūšių. Paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą.
vabalo kūno sandaros schema (vaizdas iš viršaus): a – galva, b – krūtinė, c – pilvelis; 1 – viršutiniai žandai, 2 – apatinių žandų čiuopikliai, 3 – antenos, 4 – viršutinė lūpa, 5 – akis, 6 – priešnugarėlė, 7 – antsparnio pamatinė dalis, 8 – antsparnis, 9 – antsparnio viršūnė, 10 – sparnas, 11 – antsparnio siūlė, 12 – skydelis
Kūnas 0,1–180 mm ilgio; susideda iš galvos, krūtinės ir pilvelio. Galva apvali, kai kurių vabalų (pvz., straubliukų) ištįsusi į straublelį. Burnos organai graužiamieji. Galvos šonuose pora facetinių akių; kai kurių vabalų (pvz., kailiavabalių) akys paprastosios, yra kaktoje. Antenos siūliškos, šeriškos, karoliškos, pjūkliškos, buožiškos, alkūniškos, plokštelinės, netaisyklingos. Krūtinė susideda iš prieškrūtinio, vidukrūtinio ir pakrūtinio; kiekviename jų yra pora vaikščiojamųjų, bėgiojamųjų, rausiamųjų, plaukiojamųjų arba šokamųjų kojų. Sparnų dažniausiai 2 poros. Priekiniai sparnai kieti suragėję, vadinami antsparniais. Jie dengia dažniausiai visą pilvelį, beveik visą arba tik pirmuosius pilvelio segmentus (trumpasparnių). Po antsparniais yra plėviški sparnai, kuriais vabalai skraido. Yra besparnių vabalų (pvz., jonvabalių patelės) ir vabalų, turinčių tik antsparnius (pvz., kai kurie žygiai). Pilvelis susideda iš 5–10 segmentų.
Vabalai yra skirtalyčiai. Deda kiaušinius. Yra vabalų (pvz., lapgraužiai), kurie dauginasi partenogenezės būdu. Visiškoji metamorfozė. Lervos dažniausiai minkštos, kartais plaukuotos. Lėliukės laisvosios. Yra vabalų, kurių lervos, prieš virsdamos lėliukėmis, gamina voratinklinius kokonus. Vabalai vystosi (nuo kiaušinio iki suaugėlio) dažniausiai 1 metus; kai kurių vabalų per metus būna 2 generacijos; grambuoliai vystosi 4–5, paprastieji elniavabaliai – 6 metus.
Gyvena dirvožemyje, ant augalų, skruzdėlynuose, žinduolių urvuose, paukščių lizduose, po medžių žieve, vandenyje. Daugelis vabalų yra kenkėjai, mintantys augalų lapais (pvz., lapgraužiai), žiedais (pvz., žiedgraužiai), vaisiais ir sėklomis (pvz., grūdinukai), mediena (pvz., kinivarpos), šaknimis (pvz., grambuoliai), gadinantys maisto produktus (pvz., milčiai), kailius (pvz., kailiavabaliai). Yra naudingų: naikina augalų kenkėjus (pvz., boružės, šokliai), greitina yrančių organinių medžiagų mineralizaciją, spartina dirvodaros procesus (pvz., mėšlavabaliai, maitėdžiai). Iškastiniai vabalai žinomi nuo permo periodo.
Lietuvoje gyvena apie 3600 vabalų rūšių. Svarbesnės šeimos: blizgiavabaliai, boružės, cigarsukiai, grūdinukai, juodvabaliai, kinivarpos, lapgraužiai, maitvabaliai, plokštėtaūsiai, skaptukai, spragšiai, straubliukai, ūsuočiai, žygiai.
1618