Vabalniñkas, miestas Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, 26 km į pietus nuo Biržų; seniūnijos, parapijos centras. 852 gyventojai (2020). Pro miestą teka Vabala (Tatulos intakas). Plentai į Biržus, Panevėžį, Kupiškį. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Paštas, pirminės sveikatos priežiūros centras, Biržų technologijos ir verslo mokymo centro Vabalninko skyrius, B. Sruogos gimnazija, lopšelis-darželis, kultūros namai, 2 vaikų dienos centrai, biblioteka. Biržų krašto muziejaus Sėla Vabalninko skyrius (nuo 1995). Paminklas Svajonė (pastatytas 2008; architektas Rytas Belevičius).
Vabalninko herbas
Architektūra
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios Vabalninke vargonai (apie 1890, vargonų meistras J. Radavičius)
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Vabalninke (1818, 1880 pristatyti 2 bokštai, po 1921 atstatyta)
Klasicistinė su neobaroko bruožais Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1818, 1880 pristatyti 2 bokštai, po 1921 atstatyta), varpinė (1805) ir šventoriaus tvora su Kryžiaus kelio koplytėlėmis (1802); bažnyčioje – 17–19 a. medinės skulptūros, sakykla (1885), vitražai (1904), procesijų kryžius (1850) ir žvakidės (sukurti dirbtuvėse Varšuvoje). Vasarinės ir žieminės sinagogos kompleksas (manoma, 19 a. antra pusė).
vasarinės ir žieminės sinagogos kompleksas Vabalninke (manoma, 19 a. antra pusė)
2271
Istorija
1554 minimas Vabalninko kaimas, 1555 – dvaras. 1617 pastatyta bažnyčia (sudegė 1696). 1618 vadinamas miesteliu. 1619 gavo turgaus ir prekymečių privilegiją.
1625 ir 1655 buvo užėmusi Švedijos kariuomenė. 1625 miestelis nukentėjo nuo maro. 1639 minima parapinė mokykla. 1698, 1729, 1825, 1834, 1883, 1884, 1915 miestelis degė. 1705 gyveno 35, 1738 – 21 (11 žydų) šeima. 1717 minima sinagoga (1740 sudegė, 1741 atstatyta). 1792–95 Vabalninkas turėjo miesto teises. Jo gyventojai aktyviai dalyvavo 1830–1831 ir 1863–1864 sukilimuose. 1833 buvo 50 medinių namų, 3 krautuvės, 12 smuklių. 1851 įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1871 minima vaistinė, 1879 įsteigta taupomoji skolinamoji kasa, 1883 – paštas, 1892 – valsčiaus ligoninė, 1903 – telegrafas. Nuo 1890 Vabalninke veikė choras (vadovas J. Naujalis). 1908 atidaryta valdinė mergaičių mokykla. 1912 įsteigta kooperatinė pieninė, 1914–40 (su pertraukomis) veikė mergaičių amatų mokykla. 20 a. pirmoje pusėje Vabalninkas buvo valsčiaus centras.
Vabalninkas
1941, 1948–49 ir 1953 ištremta apie 40 jo gyventojų. 1941 08 26 Žadeikių miške (prie Pasvalio) nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu sušaudyti beveik visi (daugiau kaip 300) Vabalninko žydų. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Dariaus ir Girėno apygardos, vėliau – Pilėnų tėvūnijos partizanai; 1944–54 miestelyje užkasta daugiau kaip 50 jų, nužudytų NKVD ir stribų. 1950 Vabalninkas gavo miesto teises. 1950–59 buvo rajono, vėliau – apylinkės centras. 1997 patvirtintas Vabalninko herbas.
1738 buvo apie 250, 1798 – apie 400, 1833 – 624, 1858 – 1178, 1897 – 2333 (1828 žydai), 1923 – 1361, 1959 – 2360, 1970 – 2070, 1979 – 2205, 1989 – 1905, 2001 – 1328, 2011 – 1057 gyventojai.