vabzdžiaėdžiai

vabzdžiadžiai (Insectivora), žinduolių (Mammalia) klasės būrys. Vieni seniausių ir primityviausių žinduolių. 7 šeimos: plyšiadantiniai, tenrekiniai, auksakurminiai, ežiniai, kirstukiniai, kurminiai, straubliniai kirstukai (Macroscelididae; 4 gentys, 15 rūšių); 71 gentis, 439 rūšys. 21 a. pradžioje kartais tenrekinių ir auksakurminių šeimos išskiriamos į Afrosoricida, o ežinių – į Erinaceomorfa būrius.

Vabzdžiaėdžiai paplitę Eurazijoje, Afrikoje, Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Madagaskare. Gyvena ant žemės, įsirausę į žemę, yra ir pusiau vandens žinduolių. Maži, išvaizda labai skiriasi. Kūno ilgis 3–45 cm, masė 1,8 g–2 kilogramai. Uodega dažniausiai ilga, kai kurių redukuota. Kailio plaukai trumpi, kai kurių (ežinių, tenrekų) ant nugaros virtę spygliais. Daugelio galva ištįsusi, tartum su straubliuku. Akys ir ausys dažniausiai mažos. Galūnės su 4 arba 5 pirštais: rausiančių žemę (kurmių) – didesnės priekinės, plaukiojančių (vandeninių kirstukų, kurmėnų) – užpakalinės. Dantys 26–48, mažai diferencijuoti. Kai kurie vabzdžiaėdžiai skleidžia ultragarsą. Gyvena pavieniui, aktyvesni naktį. Minta bestuburiais, smulkiais stuburiniais, rečiau minkštais vaisiais, sėklomis. Nėštumas 11–58 dienos; 1–4 kartus per metus veda iki 14 jauniklių. Gyvena 1,5–11 metų.

paprastasis kirstukas

vandeninis kirstukas

Iškastiniai vabzdžiaėdžiai žinomi nuo vėlyvosios kreidos. Lietuvoje gyvena 6 vabzdžiaėdžių rūšys: paprastasis kirstukas (Sorex araneus), vandeninis kirstukas (Neomys fodiens) ir kirstukas nykštukas, arba mažasis kirstukas (Sorex minutus), baltakrūtis ežys (Erinaceus concolor; dažnas), paprastasis ežys (Erinaceus europeus) ir kurmis (Talpa europaea), nesėkmingai bandyta įveisti kurmėną.

2005