vabzdžiadžiai augala, karnivòriniai augala (lot. carnivorus – mėsėdis), augalų grupė, mintanti ir smulkiais gyvūnais (pvz., vabzdžiais, vorais). Vabzdžiaėdžiai augalai geba privilioti gyvūnus, juos sugauti, suvirškinti ir savo augimui panaudoti kaip maistą. Daugiausia saracenijinių (Sarraceniaceae), skendeninių, saulašarinių (Droseraceae) šeimų augalai. Auga rūgščiame, maisto neturinčiame dirvožemyje, šlapiose arba drėgnose, gerai apšviestose buveinėse, stovinčiuose vandenyse. Dažniausiai daugiamečiai žoliniai augalai. Šaknys menkos arba jų visai neturi. Gaudo grobį lapais; kai kurių vabzdžiaėdžių augalų lapai būna smarkiai pakitę ir virtę gaudyklėmis. Jų viršutinėje pusėje yra daug liaukučių, plaukelių. Vabzdžius vilioja spalva, kvapais ir nektaru. Prilipus vabzdžiui liaukiniai plaukeliai prie jo prisilenkia arba lapas susisuka ir liaukų išskiriami fermentai vabzdį ima skaidyti. Labiausiai paplitę vabzdžiaėdžiai augalai – aldrūnė, saracenija, saulašarė, skendenis. Lietuvoje auga aldrūnė, saulašarė, skendenis.
ant saulašarės lapų esančios liaukos išskiria klampų vabzdžius viliojantį skystį