vabzdžia (Insecta), nariuotakojų (Arthropoda) tipo bestuburių gyvūnų klasė. Sistematika dar ne visai nusistovėjusi. Apie 30 būrių, apie 1 mln. rūšių (Lietuvoje apie 15 000). Paplitę beveik visame pasaulyje.
Sandara
Kūnas 0,2–320 mm ilgio; susideda iš galvos, krūtinės ir pilvelio. Galva su krūtine jungiasi tiesiog arba plonu kaklu; kartais galva būna įtraukta į krūtinę.
vabzdžio kūno sandaros schema: 1 – burnos čiuopikliai, 2 – antena, 3 – galva, 4 – facetinė akis, 5 – priekinė koja, 6 – krūtinės segmentai, 7 – vidurinė koja, 8 – užpakalinė koja, 9 – pilvelio segmentai, 10 – cerkas, 11 – užpakalinis sparnas, 12 – priekinis sparnas
Galvoje yra pora antenų (išskyrus beūsius vabzdžius), burnos organai ir akys. Antenos siūliškos, šeriškos, buožiškos, pjūkliškos, plunksniškos, šukiškos. Burnos organai dažniausiai būna graužiamieji, duriamieji čiulpiamieji ir laižomieji. Kai kurių vabzdžių burnos organai redukuoti. Dauguma vabzdžių galvos šonuose turi porą facetinių akių. Be jų, kai kurie vabzdžiai (pvz., vapsvos) turi 1–3 paprastas akis. Urvuose gyvenantys vabzdžiai akių neturi. Krūtinė sudaryta iš 3 segmentų: prieškrūtinio, vidukrūtinio ir pakrūtinio. Kiekvieno segmento apačioje yra 1 pora kojų. Kojos būna bėgiojamosios, vaikštomosios, šokamosios, rausiamosios, plaukiojamosios, čiumpamosios. Vidukrūtinyje ir pakrūtinyje yra po 1 porą sparnų; kai kurių vabzdžių sparnai yra tik vidukrūtinyje arba jų visai nėra. Sparnai būna plėviški (jais vabzdžiai skraido), odiški, sudėtiniai ir ragiški (pastarųjų 3 grupių sparnai vadinami antsparniais, jie saugo plėviškuosius sparnus). Plėviškieji sparnai kartais būna apaugę chitininiais žvyneliais (pvz., drugių) arba plaukeliais (pvz., apsiuvų).
Pilvelis sudarytas iš 5–10 segmentų. Prie krūtinės jis priaugęs visu pločiu (liemeninis pilvelis) arba jungiasi plonu stiebeliu (kabantysis pilvelis); kai kurių vabzdžių pilvelis į užpakalinį galą storėja (stiebelinis pilvelis). Pilvelio užpakaliniuose segmentuose yra lytinės angos, cerkai, kiaušdėtė, geluonis.
Kūno danga ir raumenys
Kūną dengia 2 sluoksniai: chitininė kutikulė ir hipoderma. Kutikulėje yra liaukų, išskiriančių nuodingą sekretą (pvz., auksauodegio verpiko vikšrų), vašką (pvz., bičių). Vabzdžių raumenys (ypač krūtinės) labai išlavėję.
Virškinimo ir šalinimo organai
Virškinimo organai susideda iš priekinės, vidurinės ir užpakalinės žarnos. Kai kurių vabzdžių (pvz., žygių) virškinimas išorinis. Šalinimo organai yra Malpighi vamzdeliai.
Kraujotakos sistema ir kvėpavimo organai
Kraujotakos sistema atvira; susideda iš širdies ir aortos, ja teka hemolimfa. Vabzdžiai yra šaltakraujai gyvūnai. Kvėpuoja trachėjomis.
Nervų sistema ir jutimo organai
Nervų sistema susideda iš galvos smegenų ir pilvo nervų grandinėlės ganglijų. Uoslės organai susitelkę antenose. Daugumos vabzdžių skonio organai yra ant žandų, apatinės lūpos ar ant priekinių kojų. Klausos organai labai išlavėję tik tų vabzdžių, kurie patys skleidžia garsus (pvz., svirplių). Vabzdžių elgseną lemia refleksai ir instinktai.
Dauginimasis ir vystymasis
Beveik visi vabzdžiai skirtalyčiai, daugumai būdingas lytinis dimorfizmas. Dauguma vabzdžių dauginasi apvaisintais kiaušiniais (dvilytis dauginimasis), kai kurie – partenogenetiškai; yra ir gyvavedžių. Kiaušiniai centrolecitiniai. Embrioninis vabzdžių vystymasis trunka 2–20 d., kai būna diapauzė – iki 6 mėn. ir ilgiau. Poembrioninis vystymasis būna visiškoji arba dalinė metamorfozė. Dalinės metamorfozės vabzdžiai turi 3 vystymosi stadijas: kiaušinio, lervos, suaugusio vabzdžio; taip vystosi blakių, lygiasparnių, tarakonų būrio vabzdžiai. Visiškosios metamorfozės vabzdžiai turi 4 vystymosi stadijas: kiaušinio, lervos, lėliukės ir suaugusio vabzdžio; taip vystosi drugių, dvisparnių, plėviasparnių, vabalų būrio vabzdžiai. Vienų vabzdžių per metus būna kelios kartos, kitų – tik viena.
dalinės metamarfozės suaugęs vabzdys marganugarė žolblakė (Lygus pratensis)
Ekologija
Vabzdžiai gyvena sausumoje ir gėluosiuose vandenyse. Daugelis jų yra augalų kenkėjai (pvz., skėriai, grambuoliai). Yra platinančių žmogaus ir gyvūnų ligas bei parazitus (pvz., utėlės, blusos, maliariniai uodai). Gausu naudingų vabzdžių, kurie perneša žiedadulkes (pvz., bitiniai plėviasparniai), greitina medžiagų apykaitą gamtoje (pvz., maitvabaliai, mėšlavabaliai), dalyvauja dirvodaroje (pvz., podūros), gamina medų, vašką ir kitus produktus (pvz., bitiniai).
Vieni seniausių sausumos gyvūnų. Primityvių iškastinių besparnių vabzdžių randama nuo vidurinio devono, primityvių sparnuotų vabzdžių – nuo karbono. Nuo permo randama vabalų, nuo triaso – plėviasparnių. Dauguma vabzdžių rūšių atsirado ankstyvojoje kreidoje, galutinai susiformavo paleogene.
Vabzdžius tiria zoologijos šaka entomologija.
1618
-vabzdys