Vãchšo slnis, tarpukalnių slėnis Tadžikijos pietvakariuose, ties Vachšo vidurupiu ir žemupiu. Ilgis (iš šiaurės į pietus) 110 km, plotis 7–25 kilometrai. Plotas apie 2500 km2. Vachšo slėnis susidaręs iš aliuvinių nuogulų. Auginama vilnamedžiai, vaismedžiai. Yra gamtinių dujų telkinių. Didžiausi miestai: Norakas, Kurgonteppa.
Lietuviai
Drėkinimo kanalų sistemą Vachšo slėnio medvilnės laukams ir sodams 1931–33 įrengė apie 30 000 per kolektyvizaciją išbuožintų Rusijos valstiečių. Po II pasaulinio karo slėnyje imta kasti aukso, alavo rūdą, akmens anglis, išgauti naftą – darbus atlikdavo kaliniai ir tremtiniai iš visos SSRS. 1945 06 į slėnį atvežta apie 2000 (kitais duomenimis, apie 1300) Lietuvos (daugiausia miestų) gyventojų, liuteronų, turinčių vokiškas pavardes ar giminių Vokietijoje, vokiečių kalbos mokytojų. Tremtiniai išskirstyti po slėnio kolūkius dirbo vilnamedžių laukuose, kasė ir prižiūrėjo drėkinimo kanalus, tiesė kelius. 1955–56 likę gyvi tremtiniai (apie 300) buvo reabilituoti; dauguma grįžo į Lietuvą, dalis apsigyveno Kurgonteppoje ir kitose Vachšo slėnio gyvenvietėse. 1991 į Vachšo slėnį buvo nuvykusi Vilniaus tremtinių bendrijos (Kurgonteppos kapinėse pastatytas skulptoriaus D. Gediminsko sukurtas paminklinis kryžius sudegė per 1991–96 pilietinį karą), 2011 – jaunimo ekspedicija.
1077