Lastouski Vaclav (Vaclavas Lastòuskis, Lastáuskas) 1883 11 08Kalesnikai (Vitebsko apskr.) 1938 01 23Saratov (?), Baltarusijos politikas, istorikas, publicistas. M. Lastauskienės vyras.
Politinė ir kultūrinė veikla
1906–08 Baltarusijos socialistinės hramados, 1919–20 Baltarusijos socialistų revoliucionierių partijos narys. 1909–15 Vilniuje dirbo laikraščio Naša niva redakcijoje, 1916–17 redagavo laikraštį Goman. 1918–19 Vilniaus baltarusių rados narys, nuo 1918 jos atstovas Baltarusijos radoje. Dalyvavo paskelbiant Baltarusijos Liaudies Respublikos nepriklausomybę (1918 03 25). Nuo 1918 11 27 Lietuvos Tarybos narys. 1918 pabaigoje vadovavo Baltarusijos atstovybei prie Lietuvos Tarybos, 1919 buvo Baltarusijos atašė prie Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje. 1919 12–1923 04 Baltarusijos Liaudies Respublikos Liaudies rados sudarytos vyriausybės vadovas. 1919 12–1920 02 lenkų valdžios kalintas Vilniuje.
Vaclav Lastouski
1920 pabaigoje apsigyveno Kaune. Siekdamas Baltarusijos Liaudies Respublikos tarptautinio pripažinimo dalyvavo Paryžiaus taikos (1920) ir Genujos (1922) konferencijose. Kai kuriems jo vyriausybės ministrams 1923 pripažinus Baltarusijos Sovietų Socialistinę Respubliką, pasitraukė iš politinės veiklos. Kaune vadovavo Gudų reikalų ministerijos leidyklai, 1923–27 leido laikraštį Kryvič.
1927 išvyko į Baltarusijos Sovietų Socialistinę Respubliką. Dirbo Baltarusijos valstybinio muziejaus direktoriumi, Baltarusijos mokslų akademijos sekretoriumi. 1930 suimtas, 1931–36 gyveno tremtyje Saratove. 1937 vėl suimtas. Teismo nuosprendžiu sušaudytas.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Trumpa Baltarusijos istorija (Karotkaja gistoryja Belarusi 1910; vienas pirmųjų teigė, kad baltarusių valstybingumo ištakos – Polocko kunigaikštystė, o Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – baltarusių valstybė), Gistoryja belaruskaj (kryuskaj) knigi / Gudų knygos istorija 1926; apžvelgta daugiau kaip 1000 svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 10–19 a. raštijos paminklų). Dar parašė publicistikos, etnografijos, literatūros kritikos darbų, parengė vadovėlių, baltarusių–rusų kalbų žodyną (1924).