Ivanáuskas Vaclovas (slap. Leonas, Vytenis, paskutiniai – Gintautas, Otonas) 1923 11 06Batakiai 1951 02 10Čepaičiai (Varnių apyl.), vienas Lietuvos antisovietinių partizanų vadų. Partizanų majoras (1950 01). Pulkininkas (1998, po mirties). Karys savanoris (1997, po mirties). 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, rašė ir platino antisovietinius atsišaukimus, vėliau dalyvavo antinaciniame pasipriešinime – tapo Lietuvos laisvės armijos nariu. Nuo 1944 pabaigos (ar 1945 pradžios) partizanas; 1945 08 paskirtas būrio vadu. 1947 pabaigoje Jungtinės Kęstučio apygardos vado J. Žemaičio (slapyvardis Vytautas) pavestas atkūrė saugumo beveik sunaikintos Žemaičių apygardos vadovybę. 1948 pavasarį tapo Jungtinės Kęstučio apygardos, 1948 06 – partizanų Vakarų Lietuvos srities štabo nariu; 1949 09 paskirtas srities vadu. Buvo sumanus, drausmingas, griežtas, kultūringas. Siūlė aktyvesnių pasipriešinimo formų nei, pvz., S. Lozoraitis, M. Krupavičius, J. Žemaitis. Su kitais rengė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio norminius dokumentus, parengė jo Baudžiamąjį statutą. Per saugumo karinę operaciją kareiviams apsupus ir padegus daržinę, kurioje buvo slėptuvė, V. Ivanauskas, sunkiai sužeistas ir suimtas, mirė nedavęs parodymų.
Vaclovas Ivanauskas
1 ir 2 rūšies 2 laipsnio Laisvės kovos kryžiai (1950 11). Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius (1998, po mirties).
Leonas; Vytenis; Gintautas; Otonas; -Vaclovas Ivanauskas
2374