Navckas Vaclovas (slap. Perkūnas, Auksutis, Rytas) 1909Pakirsniai (Raudenio vlsč., dabar Kalvarijos savivaldybė) 1946 10 28Paliūnai (Rudaminos vlsč.), vienas antisovietinių partizanų Suvalkijoje vadų. Pulkininkas leitenantas (1999, po mirties). Karys savanoris (1999, po mirties).
Veikla
1932 baigė Karo mokyklą Kaune. Nuo 1932 pėstininkų dalinyje tarnavo Marijampolėje, nuo 1939 – Gaižiūnų poligone (leitenantas, 1936); nuo 1940 04 13 kuopos vadas. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, perkeltas į Jonavą, vėliau – į Vilnių, Pabradę; nuo 1940 10 sovietinės kariuomenės Dvidešimt devintojo teritorinio šaulių korpuso minosvaidžių būrio vadas. 1941 06 22 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui ir sovietiniam kariniam daliniui traukiantis į Rusiją, pabėgo.
Vaclovas Navickas
Atvykęs į Vilnių nuo 1941 07 tarnavo Vilniaus įgulos lietuvių karių 4 apsaugos pulke, vėliau – lietuvių savisaugos dalinyje. Naciams šiuos dalinius ėmus siųsti į Rytų frontą, iš karinės tarnybos pasitraukė ir grįžo į tėviškę, slapstėsi.
1944 08 gavęs šaukimą į SSRS kariuomenę išėjo į Sūsninkų girią už Kalvarijos ir ėmė telkti partizanus. Jo vadovaujamas Perkūno būrys (apie 100 žm.) Geležinio Vilko rinktinės sudėtyje 1945 02 puolė Šilavotą, Rudaminą (išvadavo politinius kalinius) ir kitų valsčių centrus. 1945 pavasarį iš Kalvarijos, Krosnos, Liudvinavo, Rudaminos ir Sangrūdos partizaninių būrių įkūrė Perkūno rinktinę (vėliau – Gedimino rinktinė) ir jai vadovavo. 1946 04 09 dalyvavo partizanų vadų pasitarime Dzūkijoje, kuriame buvo įkurtas Pietų Lietuvos partizaninis štabas. V. Navickas buvo paskirtas Tauro apygardos vado pavaduotoju, kartu vadovavo Gedimino rinktinei. 1946 06 12 žuvus apygardos vadui Z. Drungai (slapyvradis Mykolas Jonas), iki 07 04 vadovavo apygardai. Žuvo traukdamasis iš vidaus kariuomenės dalinio apsupties.
Apdovanojimai
Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (2000, po mirties).
Perkūnas; Auksutis; Rytas; -Vaclovas Navickas
2921