Vãdi al Arabà (arab. Wādī al ‘Arabah), Jordanijos rifto tektoninis slėnis (grabenas) Jordanijos ir Izraelio pasienyje. Viena Rytų Afrikos lūžių zonos dalių. Ilgis apie 125 km, dugno plotis 10–25 kilometrai. Jungia al Ghoro įdubą su Akabos įlanka.
Vadi al Araba pradėjo formuotis paleoproterozojuje. Prekambro geologinį pjūvį sudaro vulkaninės ir metamorfinės uolienos (gabroidinių uolienų intruzijos, dioritas, aplito granitai). Neoproterozojuje vyko intensyvi paviršiaus erozija, formavosi nuosėdinės nuolaužinės uolienos (konglomeratai). Paleozojuje susidarė kambro, ordoviko, silūro sistemų uolienos (daugiausia smiltainiai), mezozojuje – triaso, juros ir kreidos nuosėdinės uolienos (kreida, mergelis, mergelinga klintis). Vadi al Arabos paviršių dengia holoceno ir pleistoceno upinės, eolinės (Vadi al Arabos didžiausia dalis – dykuma) ir ežerinės nuogulos.
Per Vadi al Arabą eina Elato–Aškelono naftotiekis.
Senajame Testamente Vadi al Arabos teritorija minima kaip svarbus prekybos kelias ir dažna kovų vieta dėl Kanaano geležies ir vario kasyklų.
1417