vadõvas, vadovaujamas pareigas užimantis asmuo: organizacijos, institucijos, bendrovės, įstaigos pirmininkas, direktorius, prezidentas, šefas, skyriaus, padalinio vedėjas, taip pat valstybės vadovas.
Organizacijų ir bendrovių vadovų veiklos aspektus tiria vadybos mokslas. Teigiama, kad vadovo funkcija yra sprendimų priėmimas visais valdymo aparato veiklos svarbiausiais klausimais, pabrėžiama vadovo atsakomybė už vadovavimo proceso eigą ir rezultatus, pažymima, kad vadovas koordinuoja ir kreipia valdymo aparato grandžių ar vykdytojų darbą, vadovauja gamybiniams padaliniams, kontroliuoja ir reguliuoja gamybą, taip pat viso personalo veiklą.
H. Fayolis teigė, kad vadovo kvalifikacija, asmeninės savybės, darbo organizavimo ypatumai turi didžiausią poveikį administravimo kokybei, todėl vadovas pirmiausia turi būti geras administratorius – gebėti numatyti, organizuoti, tvarkyti, derinti, kontroliuoti, būti kompetentingas ir išmanyti bendrovės specifines funkcijas. Nuo vadovo asmeninių (pavyzdžiui, dorinių) savybių, autoriteto, socialinio statuso, žinių priklauso darbuotojų socialiniai santykiai, darbo sėkmė.
Pasak verslo konsultanto A. Wagnerio (Jungtinės Amerikos Valstijos), geram vadovui būdinga pasitikėjimas savimi, pagarba žmonėms, geros savo srities profesinės žinios, komunikabilumas, empatiškumas, lankstumas, motyvacija, jis taip pat turi gebėti pripažinti savo klaidas ir už jas atsiprašyti, skatinti darbuotojus už pastangas, nebijoti perduoti atsakomybę pavaldiniams, įtraukti juos į sprendimų priėmimo procesus. Jei vadovas yra ir grupės lyderis, jis organizuoja personalo veiklą, auklėja, moko grupę, rodo elgsenos pavyzdį, išklauso ir pataria darbuotojams, gina juos ir išreiškia jų interesus, sprendžia personalo narių tarpusavio santykių klausimus, prisiima atsakomybę už grupės veiklą, diegia naujoves.
Vadovas savo darbe taiko tam tikrus vadovavimo stilius.
L: R. Razauskas Aš vadovas Vilnius 1996.
šefas; vedėjas