vadovėlis

vadovlis, knyga (spausdintinė ar elektroninė), skirta mokyti ir mokytis. Suprantamai ir sistemingai, pagal didaktikos principus pateikia kurios nors mokslo ar praktinės veiklos srities žinių pagrindus. Dažniausiai susideda iš teorinių žinių išdėstymo ir nurodymų savarankiškai veiklai (klausimai, pagalbinė literatūra, pratimai, užduotys). Rašomi daugiausia pagal mokslo dalykus vadovaujantis mokyklų programomis. Vadovėlio savitus porūšius sudaro elementorius, chrestomatija, uždavinynas, mokyklinis žodynas.

Jau 3–2 amžiuje prieš Kristų šumerų molinėse lentelėse buvo pateikiami mokymo tekstai. Antikos laikotarpiu kai kurių autorių raštai naudoti kaip mokymo knygos (pvz., Euklido Pradmenys kaip geometrijos vadovėlis naudota iki 19 amžiaus pabaigos). 17 amžiuje čekų pedagogas J. A. Komenský pirmasis nusakė vadovėlio paskirtį (būti masine mokymo priemone) ir parašė pirmąjį iliustruotą vadovėlį Juntamųjų daiktų pasaulis paveikslais (Orbis sensualium pictus 1658; jo vadovėliai apie 150 metų buvo geriausios pradinio mokymo knygos). Pirmąjį rusišką vadovėlį 1574 Lvove išleido I. Fiodorovas.

LIETUVOJE pirmieji vadovėliai lietuvių kalba buvo 16–17 amžiuje Mažojoje Lietuvoje išleisti elementoriai (pirmasis Pygus ir trumpas mokslas skaititi yr rašity išspausdintas M. Mažvydo Katekizme 1547). Vidurinėse ir aukštosiose mokyklose 16–18 amžiuje daugiausia naudoti ne Lietuvoje leisti vadovėliai lotynų kalba. Kai kurie jų Lietuvoje perspausdinti (pvz., lotynų kalbos gramatika alvaras Vilniuje išspausdinta 1592 ¹³1764, J. Gretserio Graikų kalbos mokymas / Institutiones linguae Graecae 1593, Vilniuje išspausdinta 1604). Nuo 17 a. pradėti leisti Vilniaus universiteto dėstytojų parengti vadovėliai. 17–18 amžiuje išleisti lotyniški graikų kalbos (Ž. Liauksmino 1655), retorikos (Ž. Liauksmino 1648 ¹⁵1732), matematikos (J. Rudaminos Dusetiškio 1633, O. Krygerio 1635), muzikos (Ž. Liauksmino 1667 ³1693, lietuviškai 1977), visuotinės ir Lenkijos istorijos (J. Drevso 1706, A. J. Naramovskio 1724), lotynų kalbos (Stanislovo Konarskio 1741, lenkiškai 1759 ²⁵1829), geografijos (K. A. Hołowkos 1743), logikos (A. Dobševičiaus 1761, lietuviškas fragmentas 1979) vadovėliai, lenkiški Lietuvos istorijos ir geografijos (F. Poprockio 1759), logikos (K. Narbuto 1769 ⁴1791, lietuviškai 1989), geografijos (K. Wyrwiczio 1773) ir kitų mokslo šakų vadovėliai. 18 a. pabaigoje prie Edukacinės komisijos 1775 įsteigta Vadovėlių leidimo draugija leido matematikos, fizikos, logikos, botanikos vadovėlius. Vilniaus universiteto spaustuvė iki 1774 išspausdino apie 100, 1774–1800 – apie 90 vadovėlių. 19 amžiuje išleista nemažai lietuviškų elementorių (reikšmingiausi – K. Nezabitauskio‑Zabičio, A. Kriščiukaičio‑Aišbės, P. Višinskio), pirmasis lietuviškas lotynų kalbos vadovėlis – S. Daukanto Prasma lotynų kalbos (1837). Lenkų kalba išleista įvairių vadovėlių aukštosioms mokykloms: chemijos (A. Sniadeckio 1800), geografijos (J. Sniadeckio 1804), gamtos mokslų (S. Jundzilo 1804–1805), matematikos (K. Langsdorfo 1806), fizikos (S. Stubelevičiaus 1816). 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje išleisti pirmieji matematikos (P. Matulionio ir J. Spudulio Užduotinas 1885, P. Vileišio Keturi svarbiausieji veikalai aritmetikos 1886, P. Mašioto Aritmetikos uždavinynas 1906 ¹⁴1938, J. Damijonaičio Aritmetikos vadovėlis 2 d. 1909–1910), lietuvių literatūros istorijos (J. Šliūpo Lietuviszkieji rasztai ir rasztininkai 1890), istorijos (Maironio Apsakymai apie Lietuvos pareigą 1981, papildytas 1906, 1926, P. Vileišio Lenkai Lietuvoje 1903), lietuvių kalbos (J. Jablonskio ir P. Avižonio Lietuviška gramatikėlė 1899, J. Jablonskio Lietuvių kalbos sintaksė 1911), geografijos (P. Vileišio Trumpa geografija 1898), fizikos (P. Vileišio Populiariškas rankvedis fyzikos 1899) vadovėliai lietuvių kalba. 1918–1940 išleista vadovėlių pradžios mokykloms (J. Ambraškos, A. Busilo, A. Jakučionio, K. Klimavičiaus, St. Matjošaičio, J. Murkos, S. Zaborskio), vidurinėms mokykloms: lietuvių kalbos – J. Ambraškos, J. Jablonskio, V. Kamantausko, I. Malinausko, J. Talmanto, J. Žiugždos, istorijos – A. Aleknos, V. Daugirdaitės‑Sruogienės, J. Geniušo, visuotinės literatūros istorijos – Maironio, G. Petkevičaitės‑Bitės, J. Ambrazevičiaus, J. Griniaus, lietuvių literatūros – Z. Kuzmickio, J. Norkaus, literatūros teorijos – J. Ambrazevičiaus, stilistikos – M. Gustaičio, matematikos – P. Mašioto, M. Šikšnio, fizikos – K. Šakenio, geografijos – A. Klimo, P. Šinkūno, S. Tarvydo, A. Vireliūno, gamtos mokslų – J. Barono, A. Jakučonio, V. Lašo, M. Stankevičiaus. Pradinėms ir vidurinėms mokykloms 1925–1935 išleista apie 350 vadovėlių. Pirmuosius vadovėlius aukštajai mokyklai parašė: literatūros mokslo – M. Biržiška, V. Dubas, V. Mykolaitis‑Putinas, J. Tumas‑Vaižgantas, Lietuvos istorijos – A. Šapoka (su kitais), Lietuvos teisės istorijos – A. Janulaitis, matematikos – Viktoras Biržiška, A. Juška, chemijos ir dirvožemio mokslo – V. Ruokis, fizikos – V. Čepinskis, astronomijos – P. Slavėnas, zoologijos – T. Ivanauskas, botanikos – J. Dagys.

Sovietų okupacijos metais vadovėliai, daugiausia humanitarinių ir socialinių mokslų, buvo politizuoti ir ideologizuoti. Pradinėms ir vidurinėms mokykloms išleista S. Molio, B. Rimkevičienės (gamtos pažinimo), B. Balčyčio (matematikos), B. Dobrovolskio, L. Gedvilo A. Girdenio, L. Kadžytės, J. Žiugždos (lietuvių kalbos gramatikos), Z. Marcinkevičiaus, A. Tauragio (muzikos), J. Būtėno, V. Galinio, J. Riškaus, K. Umbraso, L. Šepkaus (lietuvių literatūros istorijos), J. Jurginio (Lietuvos istorijos), A. Ivanausko (geografijos), E. Narbuto (prancūzų kalbos), A. Stasiulevičiūtės (anglų kalbos), V. Januškevičiaus (vokiečių kalbos), J. Šuravino (rusų kalbos) vadovėliai. Reikšmingi J. Kubiliaus, J. Matulionio matematikos, V. Jucio fizikos, J. Matulionio, K. Daukšo chemijos, J. Lebedžio, J. Riškaus lietuvių literatūros istorijos, Z. Zinkevičiaus dialektologijos, J. Pikčilingio, K. Župerkos stilistikos, D. Saukos tautosakos, K. Kuzavinio, R. Mirono, J. Dumčiaus lotynų kalbos, P. Dundulienės etnografijos vadovėlis aukštosioms mokykloms. Vidurinėms ir aukštosioms mokykloms buvo leidžiama nemažai verstinių (daugiausia iš rusų kalbos) vadovėlių. 1986 bendrojo lavinimo mokykloms išleista 96 vadovėliai (iš jų – 48 originalūs), profesinės technikos mokykloms – 18 (9 originalūs), specialiosioms vidurinėms mokykloms – 8 (4 originalūs), aukštosioms mokykloms – 21 (20 originalių).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Švietimo ir mokslo ministerija rengia bendrojo lavinimo mokyklų Galiojančių vadovėlių sąrašą. Ugdymo plėtotės centras atsako už vadovėlio turinio vertinimą, rengia vadovėlių turinio vertinimo kriterijų, recenzijų rengimo tvarkos aprašus, sudaro vertintojų sąrašus. Už aukštojo mokslo vadovėlių rengimą atsakinga Aukštųjų mokyklų vadovėlių vertinimo komisija organizuoja vadovėlių rankraščių ekspertinį vertinimą, parenka ekspertus paraiškų vertinimui, teikia išvadas dėl vadovėlių kokybės ir žymos suteikimo, atlieka aukštosios mokyklos kalendoriniais metais išleistų vadovėlių kalbos, dizaino ir poligrafijos kokybės ekspertinį vertinimą. 1992–2013 bendrojo lavinimo mokykloms (lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis) išleista daugiau kaip 2000 vadovėlių (iš jų – apie 150 neoriginalūs).