vadõvo ètika, veiklos ir elgsenos principai, kurių turi laikytis organizacijos vadovas. Tikimasi, kad vadovaudamasis doros pagrindiniais principais ir vertybėmis vadovas gebės paskatinti organizacijos narius siekti bendro tikslo. Pagal vadovo darbe kylančias etines problemas skiriami penki lygmenys, kuriuose vadovo etikos besilaikantis asmuo privalo išlikti moralus ir doras: individualusis (etinės problemos kyla dėl verslo organizacijos puoselėjamų etinių standartų priimtinumo individui), asociatyvusis (kai užsiimama tokia pačia ar panašia komercine ir gamybine veikla taip konkuruojant su kitomis organizacijomis), visuomeninis (dėl įmonės rizikingos veiklos ir jos galimų neigiamų padarinių visuomenei), organizacinis (kai kertasi organizacijos padalinių ar individų interesai), tarptautinis (daugianacionalinių korporacijų veikloje). Mokslinėje literatūroje dažniausiai išskiriami vadovo etikos principai: teisingumas, gebėjimas valdytis, socialinė atsakomybė, empatija (vadovas turi gebėti suvokti ir suprasti darbuotojo, kliento padėtį, jo išgyvenimus, jausmus, nuotaiką, mintis), pasitikėjimas (vadovas ir darbuotojai turi pasitikėti vieni kitais), sąžiningumas (darbuotojų veiksmai turi būti vertinami objektyviai ir nešališkai), atvirumas (darbuotojai turi būti informuojami apie organizacijos realią situaciją, problemas, jiems turi būti nemeluojama). Kartais manoma, kad verslas ir etika – nesuderinami dalykai, nes verslas remiasi kapitalu, siekia organizacijos išlikimo ir kuo didesnio pelno, o vadovui sudėtinga to siekti moraliomis ir etiškomis priemonėmis, t. y. nepažeidžiant sąžiningumo, teisingumo, socialinės atsakomybės, asmens lygiavertiškumo, žmogaus orumo ir garbingos konkurencijos principų.
L: V. Pruskus Verslo etika. Laiko iššūkiai ir atsako galimybės Vilnius 2003.
2589