vadýbos ir administrãvimo mókslas Lietuvojè
Skiriami trys Lietuvos vadybos mokslo raidos laikotarpiai: 1920–1940, sovietinės okupacijos metai ir laikotarpis atkūrus nepriklausomybę.
Vadybos ir administravimo mokslas Lietuvoje iki 1940 metų
Klasikinių vadybos mokslo teorijų (F. W. Tayloro, H. Fayolio), paskelbtų 1910–1925, idėjos greitai pasiekė Lietuvą. Pirmosios studijos pasirodė 1924 (J. Šimkaus straipsnis Darbo organizacija apie F. W. Tayloro teorijos pagrindines tezes) ir 1929 (P. V. Raulinaičio knyga Administracijos principai, kurioje perpasakota H. Fayolio teorija).
Susidomėjimas vadybos mokslu didėjo. 1930 P. V. Raulinaitis išleido knygą Darbo organizacijos metmenys (išdėstė F. W. Tayloro teorijos pagrindus, kritikavo kai kurias jo idėjas), straipsnių paskelbė S. Nacevičius (Teilorizmas bei fajolizmas žemės ūkyje, arba žemės ūkio darbams racionalizuoti etiudas; apie darbo organizavimo daržininkystėje problemas), G. Galvanauskas (Darbas administracinėse įstaigose; apie personalo valdymo problemas). Kai kuriuos vadybos aspektus 20 a. 4 dešimtmetyje nagrinėjo V. R. Jurgutis, A. Rimka.
Didelį indėlį ne tik į Lietuvos, bet ir į pasaulio vadybos mokslą įnešė V. A. Graičiūnas, 1933 Ženevoje paskelbdamas straipsnį Organizacijos vidiniai ryšiai. Straipsnyje išdėstyta valdomumo normų teorija aktuali ir šiais laikais, taikoma projektuojant organizacijos struktūrą. 1935 grįžęs į Lietuvą V. A. Graičiūnas aktyviai skleidė vadybos idėjas, 1938 inicijavo Mokslinės vadybos draugijos steigimą. Vieno aktyviausių V. A. Graičiūno sekėjų P. Lesauskio knyga Administracijos organizacijos paskaitos tapo svarbiu vadybos mokslo veikalu. Tuo laikotarpiu reikšmingų darbų paskelbė Adolfas Baliūnas, K. Jasiūnas, Juozas Rimantas, Jonas Rugis, Alfonsas Valašinas.
Vadybos ir administravimo mokslas SSRS okupacijos metais
SSRS okupacijos metais vadybai, kaip vienai socialinių mokslų krypčių, plėtotis sąlygos buvo labai sudėtingos. Iki 6 dešimtmečio pabaigos vadyba (vadinamasis menedžmentas) Sovietų Sąjungoje laikyta kapitalistų įrankiu darbo žmonių išnaudojimui didinti ir buvo draudžiama. Tik N. Chruščiovo vadovavimo metais atsirado galimybių nagrinėti vadybos problemas.
1962–1967 Lietuvoje susiformavo keletas centrų, kuriuose aktyviai pradėti vadybos įvairių aspektų tyrimai. Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete dirbo Mironas Krejeris, R. Razauskas, jie daugiausia reikšmės teikė personalo valdymo ir vadovų darbo organizavimo klausimams. Prie šių mokslininkų prisijungę Gediminas Samuolis, Algirdas Baltakis, V. Grigoras, P. Gylys ir kiti išplėtė tyrimų tematiką nagrinėdami organizacinės struktūros, įmonių ūkinio mechanizmo reguliavimo problemas.
Kauno politechnikos instituto (nuo 1990 Kauno technologijos universitetas) Inžinerinės ekonomikos fakultete valdymo tobulinimo problemas tyrinėjo Vytenis Antanas Gubavičius, Borisas Prokopčiukas, vėliau – V. Daugėla, J. Novickas, A. Sakalas. 1969–1970 šiais tyrimais susidomėjo P. Tvarijonavičius. Jo iniciatyva 1972 įkurtas Vadybos tyrimo sektorius tapo svarbiu mokslo centru. Sektoriaus tyrimų pagrindinė kryptis buvo personalo valdymo tobulinimas.
Vilniaus inžinerinio statybos instituto (nuo 1996 Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Ekonomikos katedroje statybos, statybinių medžiagų pramonės, transporto įmonių valdymo klausimus tyrinėjo Jurgis Dilba, J. Bivainis, Edvardas Borkauskas ir kiti. 1969 K. Antanavičius Vilniaus inžineriniame statybos institute įkūrė Valdymo sistemų tyrimo laboratoriją, joje vykdyti organizacinių struktūrų tyrimo, informacinių sistemų projektavimo darbai. P. Tvarijonavičiaus ir K. Antanavičiaus bei jų suburtų mokslinių grupių darbai 1970–1980 buvo ryškiausi to laikotarpio vadybos mokslo laimėjimai.
1975–1988 susikūrė ir veikė dar 3 svarbūs mokslo centrai – Lietuvos žemės ūkio akademijos (1996–2011 Lietuvos žemės ūkio universitetas, nuo 2011 Aleksandro Stulginskio universitetas, nuo 2019 Vytauto Didžiojo uiniversiteto Žemės ūkio akademija) Žemės ūkio gamybos ir valdymo katedra, Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi instituto Valdymo katedra ir šio instituto Kauno filialas. Lietuvos žemės ūkio akademijoje svarbius darbus žemės ūkio įmonių valdymo, agropramoninių susivienijimų tobulinimo klausimais atliko A. Baležentis, Mečislovas Dargvainis, Vytautas Dudinskas, Bronius Grakauskas, Stasys Nargėla, Alfredas Vaitiekus ir kiti. Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi instituto Valdymo katedroje vadybinio darbo organizavimo, veiklos planavimo, organizacijų projektavimo problemas nagrinėjo Vytautas Balkevičius, F. S. Butkus, Algimantas Valentinas Indriūnas, Darius Kuzmickas, B. Melnikas. Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi instituto Kauno filiale gamybinių ūkinių sistemų struktūrizavimo, profesionalių vadovų rengimo, personalo valdymo klausimus nagrinėjo R. Jucevičius, Stanislovas Lapeika, Kęstutis Zaborskas, P. Zakarevičius, P. Žukauskas ir kiti.
Vadybos tematikos tyrimus vykdė ir kitose institucijose dirbantys mokslininkai. Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institute nuo 7 dešimtmečio pabaigos aktyviai dirbo A. Marčinskas, P. Stanikas, 8–9 dešimtmečiais – E. Smilga, Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos institute – A. Vasiliauskas (planavimo, kaip vienos pagrindinių valdymo funkcijų, tobulinimas), Lietuvos mokslinės techninės informacijos institute – Jonas Radiukynas (valdymo inovacijų kūrimas ir diegimas), Saulė Radzevičienė (vadovų kvalifikacijos kėlimas), Filosofijos, sociologijos ir teisės institute – R. Grigas (įmonės socialinė organizacija). 1989 atkurta Lietuvos vadybos draugija. Šio laikotarpio vadybos mokslininkų K. Antanavičiaus, V. Daugėlos, R. Grigo, P. Tvarijonavičiaus, A. Vasiliausko, P. Zakarevičiaus darbai buvo žinomi ir vertinami visoje SSRS.
Vadybos ir administravimo mokslo plėtra po 1990 metų
Atkūrus nepriklausomybę susiklostė naujos vadybos mokslo ir praktikos plėtros sąlygos. Mokslininkams ir praktikams atsirado galimybė giliau ir plačiau susipažinti su Vakarų mokslininkų darbais, naujausiomis vadybos plėtros tendencijomis, be to, ekonominei sistemai transformuojantis į rinkos mechanizmą, iškilo naujų, anksčiau nenagrinėtų problemų – todėl iš dalies keitėsi darbų tematika, greta jau veikiančių susikūrė naujų studijų ir mokslo centrų.
Atkurtame Vytauto Didžiojo universitete buvo įsteigtas Biznio ir vadybos fakultetas (vėliau – Ekonomikos ir vadybos fakultetas). Jo dekanas P. Zakarevičius subūrė 14–16 specialistų kolektyvą, prie kurio prisijungė Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi instituto Kauno filialo, Kauno technologijos universiteto Vadybos fakulteto, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto ir kitų organizacijų darbuotojai. Fakultete vykdomi tyrimai organizacijų valdymo metodologijos, organizacinių struktūrų formavimo, strateginio valdymo, personalo valdymo tematika, iš jų pažymėtini J. E. Kvedaravičiaus ir P. Žukausko darbai.
Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete įsteigtoje Vadybos katedroje t. p. susibūrė A. Seiliaus vadovaujama tyrinėtojų grupė. Šios grupės tyrimuose plėtojamos organizacijų kultūros, valdymo konsultavimo, motyvavimo temos. Anksčiau įkurtuose centruose aktyviai dirbo R. Ginevičius, R. Jucevičius, A. Marčinskas, B. Melnikas, J. Ramanauskas, Algimantas Sakalas, E. Smilga.
Centrų vykdomų tyrimo darbų svarbiausios temos: organizacijų valdymo metodologija ekonominių sistemų transformacijos sąlygomis, organizacinių struktūrų formavimo ir plėtojimo teorija ir metodai, personalo valdymas ir vadovavimo bei motyvavimo mechanizmų tobulinimas, strateginis valdymas ir strateginis organizacijų plėtojimas, visuotinio kokybės valdymo sistemų kūrimas ir įvedimas, tam tikrų ūkio sričių valdymas (ekonominių ryšių su užsienio šalių organizacijomis, kuro ir energetikos, statybos, transporto, pramonės, žemės ūkio įmonių ir kitų sričių valdymas).
L: Vadyba Lietuvoje 1918–1940 metais Vilnius 1991; R. Razauskas 365 vadovo dienos Vilnius 1994; F. S. Butkus Organizacijos ir vadyba Vilnius 1996; R. Jucevičius Strateginis organizacijų vystymas Kaunas 1998; A. Seilius Organizacijų tobulinimo vadyba Klaipėda 1998; P. Zakarevičius Vadyba: genezė, dabartis, tendencijos Kaunas 1998; E. Bagdonas, L. Bagdonienė Administravimo pagrindai Kaunas 2000; B. Melnikas, A. Jakubavičius, R. Strazdas Inovacijų vadyba Vilnius 2000; A. Sakalas, P. Vanagas ir kiti Pramonės įmonių vadyba Kaunas 2000; B. Vijeikienė, J. Vijeikis Inovacijų vadyba Vilnius 2000; A. Sakalas Personalo vadyba Vilnius 2001; E. K. Zavadskas, P. Mikšta, R. Sakalauskas, J. R. Šimkus Statybos organizavimas Vilnius 2001; S. Stoškus Bendrieji vadybos aspektai Šiauliai 2002; A. Vasiliauskas Strateginis valdymas Vilnius 2002; F. S. Butkus Vadyba: organizacijos veiklos operatyvaus valdymo pagrindai Vilnius 2003; J. Kasiulis, V. Barvydienė Vadovavimo psichologija Kaunas 2003.
941
-vadyba Lietuvoje; -Lietuvos vadybos mokslas