vadžrajanà (skr. deimantinė važiuoklė), viena budizmo krypčių. Dar vadinama mantrajana (mantrų keliu), tantrajana (tantros keliu). Klostėsi 5–7 a. Indijoje. Vadžrajanos mokymas grindžiamas mahajanos filosofija, bet vadžrajanos budistai tiki, kad nušvitimą (nirvana) pasiekti įmanoma per vieną gyvenimą. Samsariniam (samsara) protui perkeisti, sąmonei išvalyti pasitelkiama įvairios meditacinės sistemos, praktikuojama joga ir tantrizmo disciplinos (kundalinė), meditacinių dievybių vizualizacija, mantros, mudros, mandalos, sužadinama bodhičita (prabudęs protas, kuris pasireiškia atsiradus atjautai ir išminčiai). Vadžrajanos tradicijoje esminis principas, iš kurio visa randasi, yra tuštuma (šūnjata), medituojant šūnjatą nuraminama sąmonė. Vadžrajanos praktikoje itin svarbios meditacinės dievybės (yidamai, dakinės ir kitos). Mokinys joginėse vizualizacijos pratybose tapatinasi su per iniciaciją (abhišeka) mokytojo paskirta dievybe saugotoja. Pirmiausia medituojama tuštuma, tada išvalytoje sąmonėje sukuriama dievybės mantra (bydža). Vėliau ši mantra transformuojama į simbolį (vadžrą, padmą; lotosas), galiausiai iš simbolio randasi personifikuota dievybė. Ši praktika perkeičia sąmonę, pažadindama kiekviename individe slypinčią Budos sąmonę (tathagatagarbhos teorija; dar Indijos filosofija), dievybė tampa nušvitusią, tyrą sąmonės būseną simbolizuojančiu vaizdiniu. Atsižvelgiant į tantrinius metodus, vizualizacijos procesas gali įvairuoti. Vadžrajanos dievybės gali būti ir grėsmingos. Rūsčiosios vadžrajanos dievybės simbolizuoja tą atjautos aspektą, kuris gali sunaikinti sąmonės teršalus, prieraišumą, aistras ir kitas ydas. Meditacijos objektai yra ir mandalos. Sąmonėje formuojama vidinė mandala perkeičia jogo sąmonę.
mantrajana; tantrajana