husitų vagenburgas (graviūra, po 1480, dailininkas nežinomas)
vãgenburgas (vok. Wagen – vežimas + Burg – tvirtovė), 2 a. pr. Kr.–16 a. po Kr. mobilūs gynybiniai įtvirtinimai iš karinės gurguolės vežimų. Aprašomas 2 a. pr. Kr. kinų šaltiniuose. Europoje 4 a. pradėjo naudoti gotai. 15 a. tapo husitų viena pagrindinių gynybos priemonių (čekiškai vadintas tábor arba vozová hradba). Vežimai buvo sustatomi stačiakampiu, priešais vagenburgą iškasamas griovys su tarpais flanguose kontratakai. Kiekviename vežime būdavo apie 20 karių, ginkluotų arbaletais, lengvąja artilerija, svaidomaisiais ginklais. Husitai dažniausiai leisdavo priešui pulti vagenburgą. Arbaletų ir artilerijos susilpninta puolanti kavalerija turėdavo sustoti prieš griovį. Tada priešą puldavo ietimis, alebardomis, grandinėmis ginkluoti vagenburgo kariai. Priešui patyrus didelių nuostolių vagenburge esantys kariai kontratakuodavo.
Lenkijoje nuo 15 a. naudotas mūšiuose su kryžiuočiais, moldavais. 19 a. Šiaurės Amerikoje ir Pietų Afrikoje vagenburgus naudojo naujakuriai gindamiesi nuo plėšikų ir kitų užpuolikų. Vagenburgas išnyko tobulėjant šaunamiesiems ginklams.