Vaharšapat (Vagharšapat, Vaharšapãtas), 1945–91 Ečmiadzin (Ečmiadznas), miestas Armėnijos vidurinės dalies pietvakariuose, Ararato lygumoje, į vakarus nuo Jerevano.
46 400 gyventojų (2020). Per Vaharšapatą eina Armaviro–Jerevano plentas. Statybinių medžiagų, chemijos (plastikų), elektrotechnikos, elektronikos, maisto pramonė. Gevorko teologijos seminarija (įkurta 1874), G. Lusavoričiaus universitetas (1995) ir kitos aukštosios mokyklos. Armėnų poeto H. Hovannisiano namas-muziejus, kompozitoriaus Komitaso, sakralinio meno muziejai.
Architektūra
Ečmiadzino katedra Vaharšapate (303, perstatyta 480)
Hripsime bažnyčia Vaharšapate (618)
Kryžiškoji kupolinė Ečmiadzino katedra (303, perstatyta 480, 618 medinis kupolas pakeistas mūriniu, 17 a. pristatyta varpinė, 18 a. sukurtos freskos), centriškoji kupolinė Hripsime bažnyčia (618, 17 a. pristatyta varpinė), kryžiškoji kupolinė bazilika Gajane (630, kupolas ir lubos rekonstruota 17 a. pristačius portiką Armėnijos aukštiems dvasininkams laidoti). Vaharšapato katedra ir bažnyčios su Zvartnoco katedros liekanomis – pasaulio paveldo vertybė (nuo 2000).
Istorija
Įkurtas apie 140 karaliaus Varharšo I senovės miesto Vardkesavano (3–2 a. pr. Kr.) vietoje. Romėnams sugriovus Artašatą, 163–344 Armėnijos sostinė.
Krikščionybei 301 tapus valstybine religija – armėnų religinis centras. Jame 3 a. gyveno ir veikė Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios įkūrėjas šv. Grigalius Švietėjas, dalis jo relikvijų saugoma Ečmiadzino katedroje (viena seniausių katedrų pasaulyje). Ji ir Ečmiadzino vienuolynas 4–12 a. ir nuo 15 a. vidurio yra Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios aukščiausio vadovo (katoliko) rezidencija. Vienuolyno kompleksą sudaro valgykla (17 a. pirma pusė), viešbutis (18 a. viduryje), katoliko namas (18 a.), mokykla (1813), akmeninis vandentiekis (19 a. vidurys) ir kiti pastatai. Viduriniais amžiais mieste plėtota švietimas, kultūra.
2271