Janùškis Vaidotas 1937 03 30Kaunas, lietuvių geografas. Dr. (fiziniai m.; geogr. m. kand. 1977).

Išsilavinimas ir veikla

1960 baigė Vilniaus universitetą. 1962–69 vadovavo LSSR hidrometeorologijos tarnybos hidrografinei partijai, 1969–73 Melioracijos ir vandens ūkio ministerijos Vandenų tyrimo laboratorijos suvestiniam skyriui, 1973–75 Hidrometeorologijos tarnybos hidroprognozių skyriui. 1975–91 dirbo Mokslo leidykloje, iki 1985 vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, 1985–91 vyriausiasis redaktorius. 1992–99 dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete; docentas (1992). 1960–62 ir 1980–89 LSSR turizmo federacijos prezidentas. Tyrė Lietuvos upes, ežerus, Kuršių marias. Parengė Lietuvos didžiųjų upių hidrologinių reiškinių prognozavimo metodikų, sukūrė mažųjų upių minimalaus nuotėkio apskaičiavimo lygtis.

Daugiau kaip 300 straipsnių bei reportažų laikraščiams, žurnalams, radijui, pažintinių televizijos laidų apie pasaulio kraštus scenarijų. Parašė vadovėlių ir mokymo priemonių aukštosioms ir vidurinėms mokykloms.

Veikalai

Monografija Lietuvos mažųjų upių minimalus nuotėkis šiltuoju laikotarpiu (1981).

Kelionių knygos: Pietų Sibiru (1963), Alsuojančioje žemėje (1967). Mokslo populiarinamosios knygos: Gamta ir mes (1990), Neįtikėtina (2008 22015), Pasaulio paslaptys (2011 22013), Žemė - vandens planeta (2013), Gyvūnų gebėjimai (2013), Tikėtina (2018). Turizmo vadovai: Žydrieji Lietuvos keliai (1967, rusų kalba), Kelionių vadovas (1970, su kitais), Turizmo žinynas (1978, su kitais).

Geografijos vadovėlis Europa (1994).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką