Vaidoto rinktinė

Váidoto rinktnė, Lietuvos partizanų junginys (rinktinė), 1947–53 kovojęs su sovietiniu okupaciniu režimu.

Priklausė Kęstučio apygardai. 1946 vasarą J. Čeponio (slapyvardis Budrys) iniciatyva buvo įkurta Žalčio rinktinė, kuri 1946 12 pavadinta Naro rinktine, 1947 07 – Žuvėdros rinktine, 1947 pabaigoje – Vaidoto rinktine. 1949 sudarė Dainavos, Neringos ir Tulpės rajonai, vėliau – tėvūnijos. Veikė Raseinių apskr. Girkalnio ir Šimkaičių valsčiuose, dalyje Kauno apskr. Seredžiaus ir Veliuonos valsčių. 1947 04 sovietinėms represinėms struktūroms sunaikinus Kęstučio apygardos bunkerį su spaustuvės įranga, jos įrengimu ir spaudos leidyba rūpinosi rinktinės vadovybė. Vadas J. Čeponis (slapyvardis Tauragis) įsigijo rankinę spausdinimo mašiną, įrengtą Pagausantyje (Ariogalos vlsč.), rinktinės štabo bunkeryje. Čia leistas Kęstučio apygardos laikraštis Laisvės varpas.

Vaidoto rinktinės kovotojai: iš kairės – J. Šukaitis, J. Vilčinskas, V. Atgalainis ir A. Armonas

1948 01 16 vidaus kariuomenės kareiviams apsupus Vaidoto rinktinės štabo bunkerį, jame susiprogdino J. Čeponis, jo pavaduotojas V. Žitkauskas (slapyvardžiai Ilguvis, Svajūnas) ir štabo ryšininkas A. Mileris (slapyvardis Drąsutis). Buvo sunaikinta ir spaustuvė. Rinktinės vadu tapo A. Bakšys (slapyvardis Germantas), 1949 06 – J. Vilčinskas (slapyvardis Algirdas). Paskutinis vadas (nuo 1951 03) E. Pranckevičius (slapyvardis Vasaris) žuvo 1953 08 05 kartu su būrio vadu B. Kregžde (slapyvardis Bijūnas) per surengtą pasalą Paslauskinės miške (Jurbarko rj.).

2408