vakas, žmogus vaikystės amžiaus tarpsnyje (nuo vienų iki 11–12 metų). Skiriama ankstyvoji (1–3 m.; apima ir kūdikystę, kūdikis), vidurinė (3–6 ar 7 m.) ir vėlyvoji (6 ar 7–11 ar 12 m.) vaikystė. Vidurinė vaikystė dar vadinama ikimokykliniu laikotarpiu, arba pieninių dantų tarpsniu: 24–30 mėn. vaikas turi visus 20 pieninių dantų, kurių kaita prasideda 6–7 metais. Kūno ir smegenų augimas lėtėja, mažėja maisto medžiagų poreikis ir apetitas. Sparčiai tobulėja funkcijos, keičiasi mityba, dienos režimas. Ūgio ir kūno masės prieaugis nedidelis, bet stabilus. Santykinai padaugėja aktyviosios masės ir sumažėja riebalinio audinio (mergaitės jo turi daugiau nei berniukai), todėl vaikas atrodo lieknesnis nei kūdikis (mergaitės jo turi daugiau nei berniukai). 5–7 m. vaikui būdingas pirmasis ūgio augimo greitėjimas. Vaiko kūno proporcijos pamažu keičiasi: galva santykinai mažėja, veidas didėja, kaklas ilgėja, kūnas plokštėja, tįsta, šonkaulių kampas smailėja, pilvo priekinės sienos raumenys stiprėja – susiformuoja talija, ilgėja galūnės (kojos greičiau negu rankos). Kauluose atsiranda naujų kaulėjimo taškų. Didėja raumenų jėga, tobulėja judėjimo ir koordinavimo funkcijos. Dauguma vienerių metų vaikų jau vaikšto (gali pradėti ir nuo 15 mėn.), 18–24 mėn. vaikai bėgioja, lipa laiptais. 4–5 m. vaikai gaudo kamuolį, važiuoja dviračiu, šokinėja. Jie jau geba išmokti šokių judesius, sportinius žaidimus, groti pianinu. Daugelis 2–3 m. vaikų kontroliuoja šlapinimosi ir tuštinimosi funkcijas. Vidaus organai ir audiniai auga nevienodu greitumu. Ypač sparčiai formuojasi limfinis ryklės audinys (adenoidai, tonzilės), kuris neretai išveša per stipriai. Nervų sistemos dalys, jutimo organai pasiekia beveik galutinį dydį. Vyksta labai sparti protinė raida: vaikas suvokia erdvę, laiką, dydį, masę, spalvas, formą, nuotolį. 3–7 m. vaiko atmintis sparčiai gerėja, tobulėja mąstymas ir kalba. Sulaukęs vienų metų vaikas tik pradeda tarti pirmuosius žodžius, 4–5 m. vaikas vartoja apie 2000 žodžių, kalba gramatiškai taisyklingais sakiniais. 6–7 m. vaiko kalboje vartoja jaustukus, simbolius, palyginimus, geba atpasakoti įvykius, fantazuoja. Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra labai judrūs, smalsūs. 1–3 m. vaikai kiša daiktus į burną, neretai įkvepia svetimkūnių, gali apsinuodyti vaistais, cheminėmis medžiagomis, apsiplikyti verdančiu vandeniu. Jie pradeda lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, todėl dažnai serga ūminėmis infekcinėmis ligomis (užsikrečia bendraudami), o jų imunitetas dar nėra visiškai susiformavęs (vaikų mirtingumas). Vaikystėje gali išryškėti alerginės ligos. 3–7 m. vaikų imuninė sistema subręsta, jie serga rečiau ir lengviau. Dėl judrumo ir didėjančio savarankiškumo šiuo laikotarpiu dažnos traumos.
Vėlyvojoje vaikystėje vaiko organizmas pradeda intensyviai ruoštis lytiniam brendimui (brendimo įžanga): daugėja riebalinio audinio, pradeda veikti lytiniai hormonai. Intensyviai keičiasi dantys, pradeda formuotis antriniai lytiniai požymiai. Griaučiai ir raiščiai silpni – galimos įvairios kaulų deformacijos. Vaikai pradeda lankyti mokyklą, todėl jie mažiau juda ir būna gryname ore, neretai sutrinka mitybos režimas, didesnis krūvis tenka centrinei nervų sistemai. Daugėja vaikų, turinčių regos sutrikimų, iškrypusį stuburą, sergančių dantų ėduonimi, neurozėmis. Vaikų fizinę ir intelektinę raidą labai veikia išorinė aplinka, socialinės sąlygos, mityba. Pagal Jungtinių Tautų konvenciją vaikas yra asmuo iki 18 metų.
1307