vakas, asmuo, kilęs iš tėvų (susituokusių ar nesusituokusių) ar įvaikintas (įvaikis). Teisės literatūroje vaiko samprata dažniausiai tapatinama su nepilnamečio ir paauglio sampratomis (nepilnamečiai). Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją (1989; Lietuva ratifikavo 1995) vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau.
Vaikų teisės ir pareigos
Tėvai privalo auklėti ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pilnamečiai vaikai privalo rūpintis tėvais ir teikti jiems paramą, t. p. išlaikyti nedarbingus, paramos reikalingus tėvus (teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo šios pareigos, jei nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams).
Vaikai yra tiesiosios žemutinės linijos pirmojo laipsnio giminaičiai. Nepilnamečių vaikų teises reglamentuoja visos teisės šakos.
Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją vaikai turi neatimamą teisę gyventi, teisę į vardą ir pilietybę, pažinti savo tėvus ir jais rūpintis, išlaikyti savo individualybę (įskaitant pilietybę), vardą ir šeimos ryšius, t. p. laisvai reikšti savo pažiūras visais su juo susijusiais klausimais, nuomonę, teisę į minties, sąžinės ir religinę laisvę. Valstybė privalo garantuoti vaikams galimybę gyventi ir sveikai vystytis, nesiskirti su savo tėvais prieš savo norą, imtis priemonių, kad vaikai nebūtų neteisėtai perkeliamas ir negrąžinamas iš užsienio, t. p. imtis reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, kad apsaugotų vaikus nuo visų formų fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimo ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingumo, šiurkštaus elgesio ar išnaudojimo (įskaitant seksualinį išnaudojimą).
Emancipacija
Nepilnametis, sulaukęs 16 m., jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo pripažintas visiškai veiksniu (emancipacija), jei yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Visais atvejais, kad nepilnametis būtų pripažintas visiškai veiksniu, reikalingas paties nepilnamečio sutikimas.
Vaikų teisių apsaugos įstatymai Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (1992) įtvirtinta nuostata, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymai, t. p. jų teisė ir pareiga mokytis, kai kurios kitos teisės ir pareigos.
Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001) reglamentuoja vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimą, turtines teises ir kita.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (1996) įtvirtintos bendrosios nepilnamečių vaikų apsaugos nuostatos, kurių privalo laikytis tėvai, kiti teisėti jų atstovai, valstybės, savivaldybių ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Baudžiamojo kodekso (2000, įsigaliojo 2003) kai kuriuose straipsniuose reglamentuota atsakomybė už kėsinimąsi į vaiko gyvybę, sveikatą, laisvę, lytinę neliečiamybę.
-vaikai
2148