vaiko teisių apsaugos kontrolierius
vako téisių apsaugõs kontroliẽrius, savarankiškas vaiko teisių laikymosi priežiūros ir kontrolės valstybės pareigūnas, savo veiklą grindžiantis teisėtumo, nešališkumo, viešumo, vaiko teisių ir jo teisėtų interesų prioritetiškumo bei nepriklausomumo priimant sprendimus principais. Daugelyje valstybių vadinamas vaiko teisių apsaugos ombudsmenu.
Steigimas ir veikla
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įpareigoja valstybes nares imtis visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių Konvencijoje pripažintoms teisėms įgyvendinti. Valstybės narės užtikrindamos Konvencijos ratifikavimo metu prisiimtus įsipareigojimus steigia vaikų ombudsmeno, nacionalinius žmogaus teisių ar panašius nepriklausomus institutus (pvz., Albanijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Portugalijoje, Serbijoje vaiko teisių apsaugos skatinimo ir stebėsenos funkcijos pavestos nacionaliniams žmogaus teisių ombudsmeno institutams).
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos logotipas
Daugelyje valstybių veikiantys vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institutai nenaudoja valstybinės prievartos priemonių. Jie priima rekomendacinius sprendimus, nesukeliančius teisinių pasekmių ir neskundžiamus teismui, vertinamus kaip pàgrįstos, nešališkos išvados, kurių tikslas ne nubausti asmenis, pažeidusius vaiko teises ar teisėtus interesus, bet nustatyti pažeidimus ir jų priežastis, užkirsti tokiems pažeidimams kelią, atkreipti dėmesį į netinkamus institucijų sprendimus ar neveikimą, pasiūlyti galimus problemų sprendimo būdus, o esant būtinybei taikyti drausminę, administracinę, baudžiamąją ar kitokią atsakomybę fiziniams ar juridiniams asmenims, informuoti reikiamas institucijas ar perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai.
Istorija
Pirmasis specializuotas vaiko teisių ombudsmeno institutas įkurtas Norvegijoje 1981 priėmus Vaikų ombudsmeno įstatymą, kuriame nustatyta, kad vaikų ombudsmenas (norvegų kalba Barneombud) – veikia kaip nepriklausomas šalies vaikų balsas, kuris savarankiškai nusistato savo darbo metodus ir prioritetus, nevaržomus vyriausybės interesų ir planų, stebi vaikų gyvenimo sąlygas, gali gauti visus su vaikais susijusius dokumentus ir įeiti į bet kokią instituciją ar įstaigą, susijusią su vaikais.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus (ombudsmeno) institutai vėliau įsteigti daugelyje pasaulio valstybių (pvz., Airijoje, Australijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Islandijoje, Kanadoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Suomijoje, Švedijoje).
Kontrolierius Lietuvoje
Lietuvoje, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir kitose tarptautinėse sutartyse įtvirtintas nuostatas bei įsipareigojimus, 2000 priimtas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas (nauja redakcija 2007), kuriuo nustatyta, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius gerina vaiko teisinę apsaugą, gina vaiko teises ir jo teisėtus interesus, užtikrina tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtų interesų įgyvendinimą, atlieka vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą bei kontrolę Lietuvoje, kontroliuoja valstybės, savivaldos, nevalstybinių institucijų bei organizacijų ir privačių asmenų veiklą, dėl kurios gali būti pažeidžiamos vaiko teisės ir jo teisėti interesai.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierius yra Seimo 5 m. kadencijai skiriamas nepriklausomas valstybės pareigūnas (ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės). Juo gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir ne mažesnį kaip 10 m. teisinio arba teisinio pedagoginio darbo stažą.
Kontrolierius tiria pareiškėjų, įskaitant ir vaikus, skundus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos (arba manoma, kad pažeidžiamos) ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, t. p. skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo vaiko teisių apsaugos srityje ir turi teisę atlikti tyrimus savo iniciatyva.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierius turi teisę reikalauti nedelsiant pateikti visą tyrimui reikalingą medžiagą, paaiškinimus, įeiti į reikalingas patalpas, nekliudomai ir tiesiogiai bendrauti su vaikais. Jis gali kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti, ar norminis administracinis aktas (arba jo dalis) atitinka įstatymą, Vyriausybės nutarimą, ar konkrečiõs visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos, asociacijos priimtas bendro pobūdžio aktas yra teisėtas, t. p. siūlyti Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą išnagrinėti, ar teisės aktai, susiję su vaiko teisių apsauga, atitinka Konstituciją ir įstatymus.
Kontrolieriaus darbui užtikrinti įsteigta nepriklausoma ir Seimui atskaitinga Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. Kontrolierius kasmet iki balandžio 1 d. teikia Seimui veiklos ataskaitą už praėjusius metus (visuomenės informavimo tikslu ji skelbiama ir įstaigos interneto puslapyje).
Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolierės: Gražina Imbrasienė (2000–05), Rimantė Šalaševičiūtė (2005–10), Edita Žiobienė (nuo 2010).
-vaiko teisių apsaugos ombudsmeno institucija; -vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija; -vaiko teisių kontrolierius
2148