vaikų cerebrinis paralyžius

vaik cerebrnis paralỹžius (paralysis cerebralis infantilis), galvos smegenų pažeidimas, sutrikdantis vaiko judesių, laikysenos, kalbos, klausos, regos ir psichikos raidą. Būna skirtingų formų – spazminis, diskinezinis, ataksinis, mišrus. Atsiranda dažniausiai dėl nėštumo metu vaisių veikiančių žalingų veiksnių, smegenų traumos gimdant, deguonies stokos, galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, smegenų infekcijų (encefalito, meningito, herpesvirusinės infekcijos), sunkios geltos, t. p. nežinomų priežasčių. Vaikų cerebrinio paralyžiaus požymiai įvairiems ligoniams nevienodi – būna lengvi ar labai sunkūs, pažeista viena ar abi kūno pusės, tik rankos ar kojos arba visos keturios galūnės. Dažnai sutrinka intelektas, sulėtėja mąstymas, atmintis ir dėmesio koncentracija. Kalba neaiški, jos raida lėta. Sergant spazminiu vaikų cerebriniu paralyžiumi (sudaro apie 60 % atvejų) raumenų tonusas padidėjęs (raumenys standūs įtempti), judesiai riboti, trūkčiojantys, rankos per sąnarius sulenktos ir pritrauktos prie kūno, kojos sulenktos arba ištiestos, kartais net susikryžiavusios, kumščiai suspausti. Sunkiais atvejais vaikai neišmoksta sėdėti ir vaikščioti, nelaiko galvos, lengvesniais – stodamas ar eidamas vaikas remiasi kojų pirštais. Dažnai būna valgymo sutrikimų – negali kramtyti, nuryti, springsta. Ilgainiui pėdos deformuojasi, vystosi kojų ir rankų sąnarių nejudrumas (kontraktūros). Diskineziniam paralyžiui (sudaro apie 20 % atvejų) būdinga tai sumažėjęs, tai padidėjęs raumenų tonusas, nevalingi judesiai, grimasos; intelektas dažniausiai geras. Ataksiniam paralyžiui (retas, pasitaiko 1 % atvejų) būdinga sumažėjęs raumenų tonusas nuo gimimo, sutrikusi pusiausvyra, vaikas vėlai pradeda sėstis, stovėti, vaikščioti. Mišrus paralyžius (apie 20 %) reiškiasi įvairiais požymiais, būdingais kitų formų paralyžiui. Dažniausiai pasitaiko spazmiškumo ir diskinezijos derinys. Daugeliui ligonių atsiranda traukuliai (vadinamoji simptominė epilepsija) – kuo jie dažnesni ir sunkesni, tuo prognozė blogesnė. Vaikų cerebrinis paralyžius nustatomas kūdikystėje ar 1–2 metų vaikams. Paralyžius neišgydomas, bandoma pagelbėti mažinant jo sukeltas problemas, padedama vaikui vystytis pagal galimybes. Taikomas kompleksinis gydymas – judesių terapija, gydomoji mankšta, masažas, ortopedinės (specialieji įtvarai), logopedinės priemonės, maitinimo terapija, sensorinė stimuliacija, meno terapija (dailės, muzikos ir panašiai), masažas ir kita. Skiriama miorelaksantų, botulino toksino injekcijų, B grupės vitaminų, atliekamos ortopedinės sąnarių nejudrumą mažinančios operacijos. Svarbu kontraktūrų profilaktika, gerinti vaiko padėtį, mokyti aktyvių judesių, ugdyti savarankiškumą.