vaik danos, dainuojamosios tautosakos žanras. Vaikų dainas kūrė bei atlikdavo ir suaugusieji, ir vaikai. Būdinga improvizacija, fantastika, humoras, komizmas, žaismingumas.
LIETUVIŲ vaikų dainos skiriamos teminiu pagrindu. Vaikų dainose mėgstama tiesioginė kalba, gausu kreipinių, kompozicijai būdinga pakartojimai, priedainiai. Vaikų dainos skirstomos į lopšines, žaidinimus, gyvūnijos apdainavimus, erzinimus. Žaidinimai – trumpi, žaismingi, dinamiški kūrinėliai, jais suaugusieji žaidina vaikus, dažnai judesiais imituodami įvairius veiksmus (jojimą, košės virimą, pyragų kepimą). Gyvūnijos apdainavimuose vaizduojamas vaikui suprantamos ir artimos aplinkos suasmenintas pasaulis, gyvulėliai, paukščiai, šių dainų pagrindiniai veikėjai – oželis, kiškis, voveraitė, žvirblis, pelėda, gaidelis. Erzinimus dainuoja dažniausiai vaikai, jais pašiepia vieni kitus, kartais gyvūnus, gausu pasišaipymų iš vardų, erzinimų tekstus kartais lydi judesiai. Erzinimai laikomi pereinamuoju sakytinės ir dainuojamosios tautosakos reiškiniu, trumpi erzinimai kai kada suartėja su patarlėmis ir priežodžiais. P. Jokimaitienė sudarė lietuvių vaikų dainų tipų tipų katalogą.
P: Lietuvių liaudies dainynas t. 1 Vaikų dainos / parengė P. Jokimaitienė Vilnius 1980. L: P. Jokimaitienė Lietuvių liaudies vaikų dainos Vilnius 1970.