vaik dárbas, darbingo amžiaus nesukakusių vaikų samdomasis darbas.
Draudimas dirbti
Remiantis 1973 Konvencija dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus (Lietuva ratifikavo 1998) dirbti leidžiama 13–15 metų paaugliams (nepilnamečių darbas). Jaunesni vaikai gali dirbti su kūrybine veikla susijusius darbus (pvz., filmuotis, vaidinti teatre, koncertuoti). Nesukakusių darbingo amžiaus vaikų darbas, kaip kenkiantis jų sveikatai, trukdantis mokytis, fiziniam, protiniam ar doroviniam brendimui, yra draudžiamas daugelyje valstybių (vaikų išnaudojimas).
Vaikų darbo naudojimas
Viduriniais amžiais vaikai dažniausiai dirbo namų ir žemės ūkio darbus, kartu su tėvais privalėjo atlikti lažą. Atsiradus mašininei gamybai prasidėjo masinis vaikų (nuo 5–6 metų amžiaus) samdymas pramonėje, nes darbui mašinomis nebereikėjo stiprios suaugusio žmogaus fizinės jėgos, vietoj jos geriau tiko vaiko didesnis lankstumas, miklumas. Vaikų darbas buvo naudojamas tomis pačiomis kaip ir suaugusiųjų sąlygomis (dirbo po 14–18 h per dieną), bet apmokamas daug mažiau. Vaikų darbas buvo paplitęs fabrikuose, kasyklose, spaustuvėse, namų ruošoje, prekyboje, smuklėse, pasiuntinių veikloje, žemės ūkyje, vaikai t. p. dirbdavo įvairius amatus. Vaikų darbas didino jų fizinę ir dorinę degradaciją, mirtingumą.
vaikai krauna medvilnės derlių Burkina Fase
Vaikų darbo reglamentavimas
Vaikų darbas teisės aktais pirmiausia pradėtas reglamentuoti Didžiojoje Britanijoje – Fabrikų įstatymuose (1802 ir 1819) buvo įtvirtinta, kad vaikai per dieną neturi dirbti daugiau kaip 12 h, 1833 Karališkoji komisija nustatė, kad 9–11 metų vaikai per dieną neturi dirbti daugiau kaip 8 h, 11–18 metų paaugliai – ne daugiau kaip 12 h, uždraudė 9–18 metų vaikų ir paauglių naktinį darbą.
20 amžiuje Tarptautinė darbo organizacija parengė keletą konvencijų, reglamentuojančių vaikų darbą pramonėje, jūroje, žemės ūkyje, nepramoninėje veikloje, žvejyboje, požeminiuose darbuose. Siekiant visiškai uždrausti ir panaikinti nepriimtiną vaikų darbą 1999 priimta Konvencija dėl nepriimtino vaikų darbo (Lietuva ratifikavo 2003), pagal kurią tokiu darbu laikoma visos vergijos formos ar į vergiją panaši veikla (pvz., vaikų pardavimas, tarnavimas už skolas, baudžiava, priverstinis darbas, įskaitant vaikų verbavimą dalyvauti ginkluotuose konfliktuose), vaiko naudojimas prostitucijai, pornografinei produkcijai gaminti ar pornografiniams pasirodymams, neteisėtai veiklai, ypač narkotikų gamybai ir prekybai jais, t. p. darbai, kurie dėl savo pobūdžio ar aplinkybių gali pakenkti vaikų sveikatai, saugumui arba dorovei.
Vaikų darbo problema
Vaikų darbas tebėra aktuali problema silpnesnės ekonomikos šalyse, pvz., Uzbekijoje dėl nedarbingo amžiaus vaikų išnaudojimo medvilnės laukuose, Indijoje – šilko pramonėje, Dramblio Kaulo Krante, Ganoje ir Vakarų Afrikos kitose valstybėse – kakavos ūkiuose, Siera Leonėje – deimantų kasyklose.
Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, 2004 pasaulyje dirbo 222 mln., 2008 – 215 mln. 5–14 metų vaikų (iš jų 60 % dirbo žemės ūyje, 25 % – paslaugų srityje, 15 % – pramonėje), 2016 – 152 mln. 5–17 metų vaikų (iš jų 71 % dirbo žemės ūkyje, 17 % – paslaugų srityje, 12 % – pramonėje), 2020 – 160 mln. 5–17 metų vaikų (iš jų 70 % dirbo žemės ūkyje, 19,7 % – paslaugų srityje, 10,3 % – pramonėje). Nuo 2000 iki 2020 vaikų darbas sumažėjo 35 %.
Vaikų darbo Lietuvoje uždraudimas
Lietuvoje samdyti jaunesnius kaip 14 metų asmenis uždrausta 20 amžiaus pradžioje.