vaik išnaudójimas, suaugusiųjų elgsena ar santykis su vaiku, darantis jam fizinę, emocinę ar psichologinę žalą, kuria siekiama naudos iš vaiko. Vaikų išnaudojimo dažniausi tipai: ekonominis (komercinis) išnaudojimas, emocinė (psichologinė) ir seksualinė prievarta, pedofilija. Ekonominis vaikų išnaudojimas (vaikų darbas) daugiausia būdingas silpnos ekonomikos šalims. Emocinė prievarta – bet kokie veiksmai arba neveikimas, kuris sutrikdo vaiko psichinę sveikatą ar socialinę raidą (pavyzdžiui, nuolatinis vaiko kaltinimas, žeminimas, pravardžiavimas, bauginimas, kai kuriose šalyse – vertimas tuoktis, stoti į kariuomenę, žudyti). Kai kuriose šalyse paplitęs vaikų įtraukimas į prostituciją. Vaikų išnaudojimas yra nelegali veikla, už kurią numatoma baudžiamoji atsakomybė.
Pati problemos prigimtis – paslaptingumas, gėdos jausmas, baudžiamosios sankcijos ir jaunas aukos amžius bei priklausomybė nuo kitų žmonių – stabdo išnaudojimo atvejų atskleidimą ir trukdo aukoms savanoriškai pranešti apie įvykius. Dažniausiai latentinį nusikalstamumą lemia nekokybiška teisėsaugos institucijų veikla ir klaidingas problemos supratimas visuomenėje. Todėl statistinės informacijos, parodančios realų problemos aktualumą, nėra.