Vainagi miška yra Kelmės rj. ir Šiaulių rj. savivaldybių teritorijose, 2 km į rytus nuo Šaukėnų. Plotas 12 200 ha, mišku apaugę 11 650 hektarų. Susideda iš 12 miškų; didesnieji: Vainagių, Juodlės, Paraudžių, Pageluvio, Šaltupio. 74 % masyvo yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio Vainagių ir Kurtuvėnų girininkijoms (iki 2018 priklausė Šiaulių ir Tytuvėnų miškų urėdijoms), kiti miškai – privatūs. Masyvo šiaurinę dalį kerta Šiaulių–Klaipėdos, pietrytinę dalį – Šiaulių–Tilžės plentai. Per Vainagių miškus teka Ventos dešinysis intakas Šona, šiaurinę dalį kerta Ventos perkasas, šiaurrytinį pakraštį Ventos–Dubysos kanalas. Miškuose yra 32 ežerai, 5 tvenkiniai, keletas nedidelių pelkių ir kaimų. Reljefas kalvotas, banguotas, pietvakarinėje dalyje pereina į lygų. Miško augavietės normalaus drėgnumo ir derlingumo, įlomėse įmirkstančios ir pelkinės. 35 % miškų yra ekosistemų apsaugos II grupės, 34 % apsauginiai III grupės, 23 % ūkiniai IV grupės ir 8 % rekreaciniai miškai II grupės. Kultūrinės kilmės medynų 20 %. Pušynų yra 45 %, eglynų 29 %, beržynų 23 %, drebulynų ir baltalksnynų po 1 %, kitų rūšių 1 %. Jaunuolynai sudaro 36 %, pusamžiai medynai 34 %, bręstantys 12 %, brandūs 18 %. Medynų vidutinis amžius 64 m., bonitetas I, 6, skalsumas 0,72, tūris 260 m3/ha, vidutinis prieaugis 6,1 m3/ha. Nuo 1992 didesnė masyvo dalis priklauso Kurtuvėnų regioniniam parkui. Yra gamtos (14 įvairių rūšių medžių) ir kultūros (pilkapiai, senkapiai, senos kapinės, piliakalniai, mitologiniai akmenys, memorialinės vietos, susijusios su II pasauliniu karu ir pokario rezistencija) paveldo objektų, 107 miško buveinės (246 ha), į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų apie 280 radimviečių.
Per Lietuvos partizaninį karą miškuose veikė Kęstučio apygardos Lietuvos partizanai.
2355