vaisiniai pjūkleliai

vasiniai pjūklẽliai, tikrųjų pjūklelių (Tenthredinidae) šeimos vabzdžiai. Paplitę Europoje (ir Lietuvoje), Vidurinėje Azijoje.

Kenkia slyvų, vyšnių, trešnių, abrikosų (geltonasis slyvinis pjūklelis – Hoplocampa flava; juodasis slyvinis pjūklelis – Hoplocampa minuta, arba Hoplocampa fulvicornis), obelų (obuolinis pjūklelis) vaisiams. Per metus būna viena karta. Suaugęs geltonasis slyvininis pjūklelis 3,5–5,5 mm ilgio, rusvai geltonas, galva, krūtinė ir pilvelis šviesiai rudi, juodasis slyvinis pjūklelis 4–5 mm ilgio, juodas, kojos šviesiai rudos, patino pilvelio galas geltonas, patelės antenos tamsiai rudos. Lervos 9–14 mm ilgio, gelsvos, galva rusva, turi 10 porų kojų. Žiemoja kokonuose žemėje, lėliukėmis tampa pavasarį. Suaugę vabzdžiai skraido žydint vaismedžiams. Patelės minta nektaru ir žiedadulkėmis, o kiaušinius deda į žiedų taureles. Viena geltonojo slyvininio pjūklelio patelė padeda 20–30, juodojo slyvinio pjūklelio – apie 60 kiaušinių. Lervos išsirita iškart po žydėjimo ir įsigraužia į vaisių užuomazgas, suėda kauliuką, o išlįsdamos palieka skylutę. Pažeisti pradėję augti vaisiai greitai nubyra. Viena lerva pažeidžia 2–6 vaisius. Naikinami cheminėmis ir agrotechninėmis priemonėmis.

geltonasis slyvinis pjūklelis

juodasis slyvinis pjūklelis: a – suaugęs vabzdys, b – vikšras

-pjūklelis; -slyvinis pjūklelis; -geltonasis slyvinis pjūklelis; -juodasis slyvinis pjūklelis; -vaisinis pjūklelis