vaisius

vasius (fetus), besivystantis žmogus ar kitas žinduolis nuo embriono laikotarpio pabaigos iki gimimo. Daugumos gyvūnų vaisiaus laikotarpis prasideda nuo tada, kai embrionas įgyja išorės bruožų, būdingų tos rūšies gyvūnams. Nors visi audiniai ir organai jau užsimezgę, tačiau dar nebrandūs. Jie auga, bręsta, diferencijuojasi ir vaisiaus laikotarpio pabaigoje (ar po gimimo) pradeda visavertiškai funkcionuoti. Su motinos organizmu vaisių jungia placenta. Vaisiaus kūną supa amniono vandenys. Žmogaus vaisiaus laikotarpio pradžia yra 9 savaitės po apvaisinimo. Tokio amžiaus vaisius jau turi žmogaus kūno kontūrus ir veido bruožus, jo galva sudaro beveik pusę kūno ilgio. Auga ir diferencijuojasi organai (pvz., nuo 4 mėnesio pagal išorinius lytinius organus galima nustatyti lytį, nuo 5 mėnesio išklausyti širdies tonus), vienas po kito jie pradeda po truputį funkcionuoti (pvz., nuo 3 mėnesio inkstai pradeda išskirti šlapimą, nuo 4 mėnesio kaulų čiulpai pradeda gaminti kraujo ląsteles), ryškėja refleksai (rijimo ir čiulpimo refleksai atsiranda nuo 4 mėnesio, kiti – vėliau), aktyvėja ir tampa koordinuoti judesiai (nuo 5 mėnesio motina juos jaučia). Vaisiaus kūnas nuo 5 mėnesio pasidengia švelniais gyvaplaukiais ir varškiniu tepalu, kuris saugo odą nuo vaisiaus vandenų poveikio. Kūnas sparčiai auga, didėja svoris, kinta kūno proporcijos. Nėštumo pabaigoje augantis vaisius įgyja būdingą jam pozą ir padėtį gimdoje. Normaliai vaisius gimsta 38–42 nėštumo savaitę. Po gimimo vaisius tampa naujagimiu.

2064