vaisius

vasius (fructus), magnolijūnų organas, kuriame vystosi sėklos. Susidaro po apvaisinimo (išskyrus partenokarpijos atvejus). Vaisius išauga iš vieno arba kelių vaislapėlių (pvz., vėdryno, vikio) arba iš vaislapyno, mezginės sienelių, žiedo dalių (pvz., žiedsosčio). Vaisius susideda iš apyvaisio (išorinio sluoksnio, arba perikarpo) ir sėklos. Vaisius, kurio apyvaisis kilęs vien iš vaislapyno, vadinamas tikruoju (pvz., ankštis, ankštara), o vaisius, kurio apyvaisis kilęs dar ir iš kitų žiedo dalių – netikruoju (pvz., obuolėlis). Tikrieji vaisiai skirstomi į paprastuosius (susidaro iš žiedo su 1 piestele; pvz., aguonos, žirnio), sutelktinius (iš žiedo su daug piestelių; pvz., avietės, katuogės), sudėtinius (susidaro iš tankiažiedžio žiedyno, bet vaisiai tarpusavyje nesuaugę, pvz., kukurūzo burbuolė) ir vaisynus (iš tankiažiedžio žiedyno, bet vaisiai tarpusavyje visiškai suaugę, pvz., ananaso). Pagal apyvaisio konsistenciją vaisiai skirstomi į sausuosius (turi 10–15 % vandens) ir sultinguosius (70–90 % vandens). Sausųjų vaisių skiriamos 3 grupės: atsidarantieji (ankštis, ankštara, dėžutė, lapavaisis), skeltavaisiai (skeltinis sparnavaisis) ir uždarieji (gilė, lukštavaisis, riešutas). Sultingųjų vaisių apyvaisis susideda iš 2 arba 3 sluoksnių. Jei yra 2 sluoksniai, tai vidinis yra sultingas, išorinis sausas arba sultingas (pvz., uogos); jei yra 3 sluoksniai, tai vidinis kietas, vidurinis sultingas, išorinis sausas arba sultingas (pvz., kaulavaisio). Pagal sėklų kiekį vaisiai būna vienasėkliai (pvz., grūdas) ir daugiasėkliai (pvz., uoga). Vaisiai saugo sėklas nuo nepalankių aplinkos veiksnių, padeda joms plisti, laiku sudygti. Vaisiai plinta vėjo (anemochorija), gyvūnų (zoochorija), žmogaus (antropochorija) padedami, per vandenį (hidrochorija). Daugelio augalų vaisiai turi įvairias išaugas (sparnelius, skristukus, kabliukus), kurios padeda jiems plisti. Daugumos augalų vaisiai yra valgomi, jais minta ir šeriami gyvūnai, iš jų gaminami vaistai. Vaisius tiria augalų morfologijos skyrius karpologija.