váiskis, Lenkijoje nuo 13 a., Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje po 1565–66 administracinių reformų vienas žemesniųjų pavieto pareigūnų. Vykdė karo ir gynybos funkcijas.
Iš pradžių buvo kašteliono pavaduotojas karo reikalams. Ilgainiui atleistas nuo pareigos žygiuoti kartu su kitais bajorais. Paskelbus bajorų visuotinį šaukimą ir kašteliono (vaivadijos centriniame paviete) arba pavieto maršalkos (vaivadijos kitose apskrityse) ir vėliavininko vadovaujamam šauktinės bajorų kariuomenės apskrities būriui (vėliavai) išžygiavus vaiskis vadovavo apskrityje paliktiems kariškiams ir privalėjo organizuoti apskrities teritorijos apsaugą bei gynimą, ypač pasirūpinti bajorų šeimų saugumu, prireikus evakuoti arba paslėpti jas pilyse ar kitur.
Manoma, pareigybė išnyko 18 a. pabaigoje.
1520