vasmedžių žievs lgos, augalų ligų grupė. Būna infekcinės ir neinfekcinės. Infekcines vaismedžių žievės ligas sukelia grybai ir bakterijos, kuriomis augalai užsikrečia daugiausia per sužalotą žievę, neinfekcines – kiti nepalankūs aplinkos veiksniai (žievė pažeidžiama, nukenčia nuo žaibo, vėtrų, šalčio ir temperatūros pokyčių, intensyvių saulės spindulių, cheminių medžiagų poveikio ir oro teršalų). Obelų vėžys (sukelia grybas Neonectria galligena) pažeidžia obelų, kriaušių kamienus ir šakas. Liga vystosi kelerius metus, iš pradžių atsiranda mažos dėmelės, vėliau – didelės žaizdos ir išaugos, apjuosiančios visą ūglį, šaką ar kamieną. Vaismedžių citosporozė pažeidžia obelis, kriaušes (Schulzerio citospora, Cytospora schulzeri) ir slyvas (baltažiotė citospora, Cytospora leucostoma) – pažeistose vietose žievė parausta, įdumba, dėmių kraštai sutrūkinėja, šakos nudžiūsta, vėliau žūva ir visas medis. Obelų (obelinis rauplėgrybis, Venturia inaequalis) ir kriaušių (kriaušinis rauplėgrybis, Venturia pyrina) rauplės pažeidžia jaunų ūglių žievę. Ji būna su rudomis dėmėmis, sutrūkinėjusi, ūgliai blogai auga arba nudžiūsta. Kriaušes ir obelis, rečiau kaulavaisinius augalus pažeidžia bakterinė degligė (Ervinia amylovora), kurios viena formų yra vėžinė (ant šakų susidaro žaizdos su 1–2 cm vandeningu apvadu). Daug pažeistos šakos nudžiūsta.
136