vaistų antagonizmas

váistų antagonzmas, sąveika, kai vieni vaistai mažina (slopina) kitų aktyvumą. Būna farmacinis (fizinis arba cheminis) ir farmakologinis (farmakokinetinis arba farmakodinaminis). Fizinis vaistų antagonizmas būna, kai kartu vartojami vaistai blogai susimaišo, nepakankamai tirpsta vandenyje (pvz., aktyvintųjų anglių absorbuojantis poveikis), cheminis vaistų antagonizmas – kai susidaro farmakologiškai neaktyvios medžiagos (pvz., viename švirkšte sumaišius kelias vaistines medžiagas). Esant farmakokinetiniam vaistų antagonizmui keli vartojami vaistai veikia vienas kito rezorbciją, jungimąsi prie kraujo plazmos baltymų, medžiagų apykaitą ir ekskreciją (pvz., antacidiniai vaistai silpnina salicilatų rezorbciją). Farmakodinaminis vaistų antagonizmas susijęs su vaistų farmakodinaminėmis savybėmis, kai du ar keli vaistai daro poveikį tiems patiems receptoriams, todėl vaisto poveikis gali būti susilpnintas arba nuslopintas (pvz., vartojant α adrenoblokatorius kartu su adrenalinu silpnėja šio kraujagysles sutraukiantis poveikis). Vaistų antagonizmą galima taikyti kitų vaistų sukeltam nepageidaujamam poveikiui mažinti, gydyti apsinuodijus vaistais.